Ekstradicijos teorinės ir praktinės problemos : disertacija

LT[...] Šio darbo tikslas yra nustatyti, kokia plačiausia apimtimi, bet nepažeidžiant išduodamo asmens teisių ir esminių valstybės interesų, gali būti tenkinami ekstradicijos vykdymo poreikiai. [...] Pirma, darbe pagrindžiama ekstradicijos kaip nacionalinės teisės kategorijos traktuotė. Disertantas naujai formuluoja nagrinėjamo teisinio reiškinio definiciją, joje įtvirtindamas ekstradicijos, kaip baudžiamosios teisinės prievartos priemonės, sampratą, atskleisdamas ekstradicijos baudžiamąją teisinę prigimtį ir esmę. Darbe įrodoma, kad požiūris į ekstradiciją per nacionalinės teisės principų prizmę įmanomas, jis leidžia rasti priimtiniausius esminių ekstradicijos problemų sprendimo variantus.[...] Antra, darbe nustatomi atskirų tradicinių ekstradicijos taisyklių turinys ir paskirtis, įvertinamos ekstradicijos leistinumo sąlygų atsisakymo galimybės. Nagrinėjamos daugiausiai praktinių problemų keliančios abipusio veiklos baudžiamumo, ekstradicijos dėl politinių nusikaltimų nevykdymo, piliečių neišdavimo bei keletas kitų ekstradicijos taisyklių. [...] Trečia, darbe atskleidžiami tradicinių ekstradicijos taisyklių modifikacijos variantai. Tokios problemos sprendžiamos, nustačius, kad atskiri atsisakymo vykdyti ekstradiciją pagrindai trikdo tarptautinį baudžiamąjį bendradarbiavimą, tačiau juos eliminavus būtų sudarytos žmogaus teisių pažeidimų prielaidos. Taip pat formuluojant alternatyvios ekstradicijos leistinumo sąlygas, kurios galėtų kompensuoti neigiamas vienos ar kitos tradicinės ekstradicijos taisyklės atsisakymo pasekmes. [...]. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

EN[...] The study aims to define to which maximum extent the demands of extradition could be fulfilled without violating the rights of the person being extradited, and the interests of the state requesting extradition. [...] First, the study provides an understanding of extradition as a category of national law. The thesis provides a new wording for defining it, establishing the concept of extradition as a means of exercising coercion for the purpose of implementing penal justice, and reveals the origin of the nature and essence of extradition in penal justice. The study proves it is possible to understand extradition in light of the principles of domestic law which allows the most acceptable solutions to the essential problems of extradition to be found. [...] Second, the work defines the scope and designation of a number of traditional rules of extradition, and evaluates the possibilities of waiving provisions that permit extradition. Among the individual extradition rules examined are those that arise the most due to practical problems. [...] Third, the study introduces ways to modify traditional extradition rules. This encompasses certain problems that must be solved. It is established that certain grounds of refusal to perform extradition infringe upon international cooperation in the field of penal justice on one hand, while on the other hand elimination of these would result in creating preconditions for the violation of human rights. Additionally, the conditions permitting alternative extradition are defined, to compensate for the negative implications of waiving one or another of the traditional rules of extradition.