Modernizacija, globalumas ir nacionalizmas kaip kultūriniai siekiniai
LTDvi grupės idėjų nušviečia dabartinį nacionalizmą, padeda įvertinti srovės sustiprėjimą ir numato skiriamuosius jo skirtingų formų struktūrų bruožus. Plačiai suprasta kultūros modernizacijos teorija interpretuoja modernistinius smūgius, antimodernistines reakcijas, archajinius rekonstravimo projektus ir postmodernistinius rezonansus kaip galimus sluoksniuoto istorinio vyksmo lygius. Nacionalizmo versijos kaip kultūros projektai aiškina ir pateikia šio proceso tarpsnius. Visuotinės padėties humaniškumo formavimo teorija siūlo bendradarbiavimo struktūras, pagal kurias kiekvienas konkretus atvejis turi būti pagrįstas universaliais suvokimo būdais ir tuo pačiu metu yra universalus individualių verčių bei patyrimų teisėjas. Dabartiniam nacionalizme gali būti galimas judėjimas, palankus šios kultūros laikysenai, jei ji reaguoja į postmodernistines formas ir jei tai privers pasaulinę sistemą komunikuoti prijungiant dalį daugiašaliam civilizacijų dialogui. Visuomeninių situacijų aplinkoje galima tikėtis pavojingo ar nuosaikaus nacionalizmo.Humanistinio ir smurtinio nacionalizmo atgimimas Rytų Europoje skatina persvarstyti teorines perspektyvas, kuriomis jis dažniausiai pasireiškia. Ne vien jo gyvybiškumas, bet ir jo formų įvairovė turi būti paaiškinama. Socialinės pakraipos mokslininkai nacionalizmą linkę aiškinti ir kaip industrializacijos produktą, kuriam būdinga nevienoda ekonominė plėtotė, ir kaip atsaką į išorinį dominavimą, kaip žemių, kurios buvo paskelbtos kaip neliečiama nuosavybė, pasidalijimą arba kaip išorinį nukrypimą nuo klasių kovos. Daugelyje šių paaiškinimų nacionalizmas vertinamas kaip laikinas ir nenormalus. Iš viso to tampa aišku, jog nacionalizmas turi būti parodomas santykyje su vykstančia, bet nesibaigiančia, kultūros modernizacija bei civilizacijoje suintensyvėjusiais susirėmimais ir interpretuojamas kaip nuolatinis, bet nebūtinai nesveikas šių procesų bruožas. Prieš tai minėtos teorijos nacionalizmą aiškina ne kaip kultūrinę ar politinę programą, bet daugiau aštresnes socialines jo išraiškas. Esminiai žodžiai: modernizacija, globalumas, nacionalizmas, kultūriniai siekiai [p. 44].
ENTwo groups of ideas revealing contemporary nationalism help to estimate the strengthening of the stream and foresight its distinctive features of its different forms. Theory of modernization of culture interprets modern impacts, anti-modern reactions, projects of archaic reconstruction and post-modernistic resonance as possible levels of stratified history development. The phases of this process are shown and explained by the versions of nationalism as cultural projections. The theory of general humanistic state proposes the structures of cooperating, according to which every case has to be substantiated using universal ways of perception. Due to them it's possible to estimate individual values and experiences. Contemporary nationalism could be a movement, benevolent to this, as far as it reacts to postmodern forms and makes the global system communicate linking up the part to the intercivilizations' dialogue. In the context of public situation dangerous or moderate nationalism becomes possible. Key words: modernization, globalizm, nationalism, culture.
