LTGeležinkelio linija „Rail Baltica“ bus pastatyta iki 2026 m. pabaigos. Atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos valstybinės sienos žvalgymai vyko 2015 m. (ATL 2015 metais, 2016, p. 465–471), žvalgomieji tyrimai – 2019, detalieji – 2020 m. Atkarpa Kaunas–Vilnius dar nebuvo specialiai archeologų tyrinėta. 2020 m. joje vyko specialusis teritorijų planavimas, kurio metu UAB „Sweco Lietuva“ LII užsakė atlikti žvalgymus linijos alternatyvose ir jungtyse, įvertinti, kokį poveikį linijos statybos darbai gali turėti žinomam ir nežinomam archeologiniam paveldui alternatyviose trasose. Žvalgymų tikslas buvo lokalizuoti žinomus ir naujus archeologinius objektus, taip pat vietas, kur labiau tikėtina archeologija, įvertinti jų mokslinę ir paveldosauginę vertę, numatyti tolesnius tyrimus. Planuojama teritorija yra Elektrėnų savivaldybėje, Kaišiadorių, Kauno ir Vilniaus rajonuose. Geomorfologiniu požiūriu planuojamos trasos kerta gana lygaus reljefo Neries žemupio plynaukštę, taip pat Dzūkų aukštumą, kurioje reljefas banguotas, daug buvusių uždurpėjusių ežerų lomose. Žvalgytos 4 geležinkelio linijų alternatyvos, taip pat jų jungtys su regioninėmis stotimis, galimu oro uostu, intermodaliniu terminalu. Dvi Š alternatyvios trasos S1 ir S5 suplanuotos maždaug ties dabartine geležinkelio Vilnius–Kaunas linija, daug kur eina visai greta jos, taip pat persidengia viena su kita. Dvi P trasos P1 ir P2–P5 suplanuotos toli nuo esamos dabartinės geležinkelio Vilnius–Kaunas linijos, tačiau didžiojoje dalyje linijos persidengia viena su kita. [...] [p. 600].
ENThe Rail Baltica railway line project is currently underway, and will be completed by the end of 2026. LII surveyed four potential alternatives for the railway line between Kaunas and Vilnius. Archival data on immovable cultural heritage sites was collected for an area approximately 200 m wide and 350.3 km long. Information on 62 sites was recovered, whilst a further 33 immovable cultural heritage sites were successfully located. A systemic visual surface survey was performed on sections measuring 47.5 km in total, covering an area of 285.4 hectares. The survey recovered 36 archaeological finds. Three as-yet-unknown ancient settlements were identified (Pamieris–Naujasodis, Leliušiai, and Gureliai), along with nine individual archaeological features, some which could be evidence of further ancient settlements disturbed or destroyed by ploughing. The artefacts date from the Stone Age to the 17th–18th century. Additionally, 84 areas of increased likelihood of archaeological site presence were located on the banks of ancient and existing waterbodies, stretching for a total of 12.2 km. Current data on archaeological heritage along the alternatives for the Rail Baltica Kaunas–Vilnius line are sparse, and likely non-representative of the true and complete picture of archaeological sites. More details will emerge after further investigation in the field and the survey of mechanically-scraped topsoil.