Nagurskių giminės istorija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Nagurskių giminės istorija
Alternative Title:
Nagorski Family History
In the Journal:
Kurtuva. 2006, t. 8, p. 6-12
Keywords:
LT
Nagurskiai (Nagurskis family); Genealogija.
Summary / Abstract:

LTXVI a. antroje pusėje, ypač po Liublino unijos, į Lietuvą plūstelėjo išeivių-bajorų iš Lenkijos karalystės banga. Įvairiais būdais įsigiję čia žemės valdas (pirkdami, vedybų keliu, nuomodami, išsitarnaudami), jie įgydavo LDK indigenatą ir ilgiems šimtmečiams įleisdavo savo šaknis. Nagurskių giminės atstovai politinės karjeros laiptais Žemaitijoje pradėjo kopti tik XVIII a. pradžioje, nors čia apsigyveno dar XVI a. pabaigoje. Nagurskių giminės Žemaitijoje pradininkas lenkų šlėkta Martynas Nagurskis, Jokūbo sūnus, dokumentuose pirmą kartą minimas 1594 m., kaip vedęs Žemaičių žemionio Jono Laucevičiaus dukrą Barborą. Martynas ir Barbora Nagurskiai susilaukė 4 vaikų: Kristupo, Mikalojaus, Samuelio ir Onos. Samuelis ir Mikalojus padėjo pagrindus kelioms Nagurskių atšakoms XVIII amžiuje. Giminės lizdas visą šimtmetį išliko Džiuginėnų dvaras. Likusios pirktos ar kitu būdu įgytos valdos taip pat buvo aplink Telšius. Nagurskiai tvirtai įleido šaknis Žemaitijoje, susigiminiavo su žemaičių žemionių Laucevičių, Mantautų, Mažrimų, Gotautų, Kurų giminėmis. XVIII a. pradžioje Nagurskių giminė, ypač Mikalojaus atšaka (Pranciškus Vladislovas, Jono sūnus), pradėjo sparčiai kilti politinės karjeros laiptais, kartu plėsdama savo valdas Žemaitijoje. Kurtuvėnų Nagurskių giminė garsėjo ne tik kaip Žemaitijos politiniai veikėjai, tačiau ir kaip Abiejų Tautų Respublikos patriotai. Jų gausios fundacijos vienuolynams ir bažnyčioms atspindėjo to meto didiko pasaulėžiūrą ir dvasinius poreikius. [Iš leidinio]

ENIn the second half of the 16th century, particularly after the Union of Lublin, Lithuania saw an influx of emigrant noblemen from the Polish Kingdom. After acquiring land there (by buying, through marriage, by lease or earned through their service), they would acquire GDL Indigenate and would put down roots there for centuries. Members of the Nagorski family started climnbing the political career ladder in Žemaitija in the early 18th century, though they settled there back in the late 16th century. Polish noble Marcin Nagorski, the first member of the Nagorski family in Žemaitija, Jan's son, was first mentioned in documents in 1594 as the husband of Žemaitija landlord Jonas Laucevičius’ daughter Barbora. Marcin and Barbora Nagorski had 4 children: Kristupas, Mikalojus, Samuelis and Ona. Samuelis and Mikalojus developed several new branches of the Nagorski family in the 18th century. The Džiuginėnai manor was the family’s home for a whole century. Other properties bought or otherwise acquired by the family were located near Telšiai as well. The Nagorski family put down roots in Žemaitija and intermarried with the Laucevičius, Mantautas, Mažrimas, Gotautas and Kuras families of Žemaitija. In the early 18th century, the Nagorski family, particularly Mikalojus’ branch (Franciszek Wladyslaw, Jan’s son), started climbing the political career ladder quickly, expanding their lands in Žemaitija. The Nagorski family of Kurtuvėnai were renowned as both political figures of Žemaitija and patriots of the Republic of Both Nations. Their generous foundations to monasteries and churches reflected the world view and spiritual needs of the contemporary nobility.

ISSN:
1392-2955
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10496
Updated:
2020-07-28 20:26:22
Metrics:
Views: 39
Export: