Visuomeninio saugumo neapibrėžtumas: NATO mažųjų valstybių atvejis

LTPastaruosius du dešimtmečius stebima saugumo sampratos plėtra ir tam tikrų akcentų pasikeitimai. Ėmė vyrauti kompleksinis saugumo suvokimas. Pagrindinis žiūros taškas nuo ilgai vyravusios valstybės ėmė leistis į visuomenės ar net individo lygį. Saugumas imtas traktuoti ne tik kaip piliečių gyvybės apsauga, bet ir gyvenimo kokybės užtikrinimas užkardant tokias grėsmes kaip: teisinė / turtinė nelygybė, žmogaus teisių pažeidimai, atskirų grupių diskriminacija, nepakankamas politinis atstovavimas ir t. t. Negana to, pastebėta, kad šiuolaikiniuose konfliktuose pirminės priemonės siekiant paveikti valstybę dažnai, visų pirma, yra nukreipiamos tiesiogiai į visuomenę. Pirminiu taikiniu tampa nebe valstybė ir jos suverenitetas ar teritorija, bet pati visuomenė: siekiama suardyti jos integralumą ir organiškus ryšius su valstybe, mėginama kvestionuoti ar net transformuoti tapatybę, didinamas susipriešinimas tarp skirtingų visuomenės narių / grupių. Šiame kontekste naują aktualumą įgavo visuomeninio saugumo konceptas. Valstybės atsakomybe tapo apsaugoti šalį ne tik nuo karinių, bet ir nuo kitų, tiesiogiai su visuomene susijusių grėsmių ir krizių, o atsakant į jas aktualiais išlieka būdingieji mažųjų valstybių saugumo bruožai (riboti resursai ir paveikumas išoriniams sukrėtimams). Neišvengiamai, mažųjų valstybių nacionalinių saugumo strategijų kontekste atsiranda principinis neapibrėžtumas dėl visuomeninio saugumo traktavimo / pozicionavimo: neaiškiomis tampa ribos tarp valstybės ir visuomenės saugumo poreikių bei probleminiu tampa prioritetų sudėliojimas.Disertacijoje nagrinėjama kaip NATO mažosios valstybės konceptualizuoja visuomeninį saugumą. Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmojoje, analizuojamas visuomeninio saugumo konceptas: jo ištakos, raida ir problematika. Taip pat atskleidžiamas visuomeninio saugumo aktualumas mažosioms valstybėms ir pateikiamas galimas visuomeninio saugumo vertinimo/analizės modelis. Kokybine turinio analize paremto tyrimo rezultatai pateikiami antrojoje darbo dalyje, kur per pasirinktus atvejus, aptariami išryškėję mažųjų valstybių visuomeninio saugumo tipai, jų logika bei bruožai. Tyrimas atskleidžia, kad NATO mažųjų valstybių kontekste išryškėja trys visuomeninio saugumo formos tipai: visuomeninis saugumas kaip saugumo politikos pagrindas, valstybės poreikiams subordinuotas ir funkcionalistinis visuomeninis saugumas.

ENThe concept of security developed, and certain emphases changed in the last two decades. A complex perception of security began to prevail. The main point of view from the long-dominant state-centrist began to descend to the level of society or even the individual. Security has been understood not only as the protection of citizens' lives but also as an assurance of the quality of life by preventing such threats as: legal/property inequality, human rights violations, discrimination of individual groups, insufficient political representation, etc. i.e. Moreover, it has been observed that in modern conflict the primary target is no longer the state and its sovereignty or territory but society itself: the aim is to destroy its integrity and organic ties with the state, attempts are made to question or even transform identity, and increase the confrontation between different members/groups of society. In this context, the concept of social security has gained new relevance. It has become the responsibility of the state to protect the country not only from military, but also from other threats and crises directly related to society, and in responding to them, the typical security features of small states (limited resources and exposure to external shocks) remain relevant. As a result, in the context of the national security strategies of small states, there is a fundamental uncertainty regarding the positioning of societal security: the boundaries between the needs of the state and societal security become unclear and the setting of priorities is problematic.The dissertation examines how NATO's small states conceptualize societal security. The dissertation consists of two main parts. First, the concept of social security is analysed: its origins, development, and problems. The relevance of societal security for small states is also revealed and a possible societal security evaluation/analysis model is presented. The results of the research based on qualitative content analysis are presented in the second part of the work, where the types of societal security of small states, their logic and features are discussed through selected cases. The study reveals that in the context of NATO's small states, three types of societal security form emerge: societal security as the basis of security policy, societal security subordinated to the needs of the state, and functionalist societal security.