Links between negative life experiences, posttraumatic stress, and psychosocial functioning in adolescence

LTTyrimai rodo didelį neigiamų vaikystės patirčių paplitimą bei neigiamų patirčių sąsajas su psichosocialinės raidos ir psichologinės sveikatos sunkumais. Šios disertacijos tikslas buvo atskleisti neigiamų gyvenimo patirčių paplitimą, susijusias potrauminio streso reakcijas ir psichosocialinio funkcionavimo problemas Lietuvos paauglių imtyje. Dauguma tyrime dalyvavusių paauglių nurodė patyrę neigiamų patirčių per visą savo gyvenimą: bent vieną potencialiai trauminį įvykį nurodė 72% dalyvių, smurto patyrimą – 71%. Tyrime buvo nustatyti smurto patirčių profiliai. Patirto stipraus smurto profilis buvo susijęs su didžiausia psichosocialinio funkcionavimo sunkumų rizika paauglystėje. Potencialiai trauminių įvykių patyrimas buvo susijęs su aukšta potrauminio streso ir kompleksinio potrauminio streso sutrikimų rizika. Tyrimas atskleidė socialinių veiksnių svarbą prognozuojant potrauminio streso reakcijas – nustatytos sąsajos tarp šeimos, mokyklos sunkumų, socialinės paramos trūkumo ir kompleksinio potrauminio streso paauglystėje. Tyrimo rezultatai patvirtino TLK-11 kompleksinio potrauminio streso sutrikimo validumą paauglystėje. Longitudinis tyrimas atskleidė, kad COVID-19 pandemija buvo susijusi su daugumos tyrime dalyvavusių paauglių psichologinės sveikatos pablogėjimu. Per pirmus metus nuo pandemijos pradžios 71% tyrimo dalyvių patyrė statistiškai reikšmingai daugiau psichosocialinio funkcionavimo problemų. Disertacija parengta keturių tarptautinių mokslinių publikacijų pagrindu.

ENThe research shows that negative childhood experiences are highly prevalent. Moreover, these experiences are associated with an increased risk for psychosocial development and long-term mental health. This thesis aimed to gain knowledge of the prevalence of negative experiences and associated posttraumatic stress reactions and problems of psychosocial functioning in Lithuanian adolescents. The majority of study participants reported exposure to negative life experiences in their lifetime: at least one potentially traumatic event was reported by 72%, and child abuse was reported by 71% of adolescents. Different patterns of abuse were identified in the study. The pattern of severe abuse experiences was associated with the highest risk for psychosocial functioning problems in adolescents. Exposure to potentially traumatic events was associated with a high risk of posttraumatic stress and complex posttraumatic stress disorders in adolescence. The study revealed the importance of social factors in predicting posttraumatic stress responses by showing the associations between family, school environment problems, lack of social support, and the risk of complex posttraumatic stress disorder in adolescents. The study provided substantial empirical evidence for the validity of ICD-11 complex posttraumatic stress disorder in adolescence. Longitudinal study findings revealed that the COVID-19 pandemic was associated with the deterioration of the mental health of the majority of adolescents who participated in our research. During the first year of the pandemic, 71% of study participants experienced a significant increase in psychosocial functioning problems. The doctoral dissertation is based on four papers published in international scientific peer-reviewed journals.