Partitivity in Finnish and Lithuanian: object marking

LTŠios disertacijos tikslas – išanalizuoti ir aprašyti suomių partityvo (PAR) ir lietuvių partityvinio kilmininko (GP) kaip objekto linksnių panašumus ir skirtumus suomių ir lietuvių kalbose. Disertacijoje taip pat siekiama ištirti, kokias funkcijas suomių ir lietuvių kalbose atlieka PAR ir GP, ir pasiūlyti universalią šių funkcijų klasifikaciją. Objekto linksnių kaita taip pat būdinga nedalomiems objektams, t. y. objektams, suskaičiuojamiems remiantis vienaskaitos forma. Tačiau suomių ir lietuvių kalbose nedalomų objektų žymėjimas skiriasi. Lietuvių kalboje nedalomas objektas įprastai negali būti GP, nebent išimtiniais atvejais (pavyzdžiui, žymint laikiną naudojimą). PAR ir GP vartosenos skirtumai lietuvių ir suomių kalbų rezultatyvinėse konstrukcijose, žyminčiose, kad veiksmas turėjo tam tikrą rezultatą, nagrinėjami atskirame skyriuje. Disertacijoje atliekamas išsamus suomių kalbos PAR ir lietuvių kalbos GP gramatinių ir semantinių apribojimų tyrimas. Sinchroninėje studijoje naudojamasi tam tikrais diachroniniais duomenimis, siekiant apibrėžti galimas senesnes PAR funkcijas, kurios dabartinėje kalboje yra išnykusios. Darbas grindžiamas išsamia empirine biblinių tekstų medžiaga, taip pat senosios lietuvių kalbos ir tarminiais duomenimis. Gausi empirinė medžiaga apdorota ID3 algoritmu (išvedami sprendimų medžiai). Iš viso disertacijoje pateikiama daugiau negu 200 ne tik lietuviškų ir suomiškų, bet ir kitų kalbų pavyzdžių.

ENLithuanian and Finnish both have alternations in object marking involving the notion of partitivity. In Finnish, the case of the direct object of transitive verbs alternates between the accusative (ACC) and the partitive (PAR). PAR is the default case for the object of a transitive verb and a special feature is required for the assignment of the ACC. In Lithuanian, the case of the direct object of transitive verbs alternates between the ACC and the partitive genitive (GP). Some functions of the Finnish PAR and the Lithuanian GP in object marking are identical (i.e. partial affectedness of mass nouns), but some are markedly different. This dissertation offers an overview of the factors that have been invoked in the literature as affecting the use of PAR cases, and also a comparison of their relevance and relative ranking in Finnish and Lithuanian. The dissertation also discusses Lithuanian GP with discrete nouns and offers an overview of possible conditions for the use of GP in resultative constructions in modern and older Lithuanian in comparison with their counterparts in Finnish and Slavic. A corpus-based study was performed in order to analyse the grammatical and semantic constraints of the use of Finnish PAR and Lithuanian GP. The research presented in this dissertation is data-driven, both qualitative and quantitative. A separate study is carried out on a wide dataset, which is then treated with an ID3 algorithm so that decision trees can be produced. The dissertation contains in all more than 200 examples mainly from Finnish and Lithuanian, but also from other languages.