The Problem of hybrid war in international law

LTDistertacija „The Problem of Hybrid War in International Law“ skirta ištirti hibridinius karinius veiksmus, jiems pritaikant atitinkamą teisinį kontekstą, nagrinėjantį jėgos panaudojimą tarptautinėje teisėje bei ginkluoto konflikto teisėje bei atskleisti, ar šiuolaikiniai tarptautiniai mechanizmai gali reaguoti į spragas, kuriomis labiausiai piktnaudžiaujama hibridiniame kare. Šiuolaikinis hibridinis karas kelia grėsmę nusistovėjusiai teisinei tvarkai, pagrįstai karinių ir nekarinių priemonių deriniu. Be to, disertacija skirta pabrėžti besikeičiančiam konfliktų pobūdžiui, kai hibridinio karo elementų „kibernetinių atakų ar nevalstybinių ginkluotų grupuočių “ veiksmai pasiekia fizinės žalos lygį. Siekiant gilesnės teisinės analizės, pagrindinis dėmesys darbe skiriamas jėgos panaudojimo draudimui tarptautinėje teisėje „jus ad Bellum“ ir jo ribotoms išimtims, kurio teisinio priskyrimo pagrindas labai svarbus. Taip pat aptariami ir teisiniai iššūkiai, kuriuos hibridinis karas iškelia ginkluotųjų konfliktų klasifikacijai bei hibridinių priemonių poveikiui generuojant gretutinius konfliktus viename mūšio lauke, o taip pat siekiama atskleisti ar dabartinė tarptautinė teisė pajėgi spręsti hibridinio karo iššūkius.

ENThe thesis addresses the legal complexity of hybrid war to international law on the use of force and international humanitarian law. Contemporary hybrid warfare poses threats to the legal order based on a combination of military and non-military means. As such, the thesis focuses on the threats originating from cyber attacks and non-state armed groups, addressing by that the legal challenges that state or non-actors exploit deliberately to strengthen their own positions and undermine the position of their adversaries. That said, the thesis is devoted to underlining the changing nature of conflicts, challenging elements of hybrid warfare that do reach the level of physical damage “cyber attacks and non-state armed groups”. And for the sake of deeper legal analysis, the thesis focuses on the prohibition on the use of force in international law “jus ad Bellum” and its limited exceptions, the legal basis of attribution that is highly relevant to the nature of hybrid threats, the principle of sovereignty, non-intervention, and non-interference in international law. Moreover, the research focuses on the emergence of hybrid warfare in contemporary armed conflicts by which its hybrid nature is exceptional, and by that it highlights the applicability of jus in Bello to hybrid warfare, classification of armed conflicts and its geographic limitation, and principle of distinction that is pertinent due to the legal confusion imposed by cyber operations and non-state armed groups. The thesis seeks to reveal whether current international law can address the challenges of hybrid war.