LTDisertacijoje sprendžiama mokslinė problema – kaip įvertinti inovatyvių finansinių paslaugų vartotojo elgsenos racionalumą ir kokį poveikį jam daro ekonominė socializacija. Remiantis atlikta teorine disertacijos analize, suformuotas konceptualus ekonominės socializacijos poveikio inovatyvių finansinių paslaugų vartotojo elgsenai ir jos racionalumui vertinimo modelis. Empiriniam modelio tikrinimui parengta tyrimo metodologija, skirta identifikuoti inovatyvių finansinių paslaugų vartotojo elgsenos racionalumą ir įvertinti ekonominės socializacijos poveikį inovatyvių finansinių paslaugų vartotojo elgsenos racionalumui. Tyrimui atlikti pasirinkta konkreti inovatyvi finansinė paslauga – tarpusavio skolinimas, o vertinimas atliktas iš jos vartotojo-investuotojų pozicijų. Atlikus empirinį disertacijos tyrimą, nustatyta, kad konkrečios inovatyvios finansinės paslaugos vartotojams būdinga skirtingo stiprumo riboto racionalumo elgsena – išskirti trys riboto racionalumo elgsenos klasteriai: silpnas ribotas racionalumas, vidutinis ribotas racionalumas bei stiprus ribotas racionalumas. Taikant struktūrinių lygčių modeliavimo metodą, nustatyta, kad spontaniška ekonominė socializacija tiesiogiai mažino inovatyvių finansinių paslaugų vartotojo elgsenos racionalumą, kai tikslinga ekonominė socializacija didino inovatyvių finansinių paslaugų vartotojo elgsenos racionalumą netiesiogiai per tikslingos ekonominės socializacijos rezultatus (vartotojo finansines žinias, nuostatas ir įgūdžius) [VDU ETD].
ENThe dissertation addresses the research problem: how to assess what is the rationality of innovative financial services’ consumer behaviour and what is the effect of economic socialization on it. Based on the theoretical analysis of the dissertation, a conceptual model for assessing the effect of economic socialization on the rationality of innovative financial services’ consumer behaviour has been developed. For the empirical testing of the conceptual model, a methodology for assessing the effect of economic socialization on the rationality of innovative financial services’ consumer behaviour has been developed. A specific innovative financial service – P2P lending – has been chosen for the research and the assessment was carried out from the perspective of its consumer-investor. The empirical study of the dissertation has shown that consumers of the specific innovative financial service are characterised by bounded rationality behaviour of different strengths - three clusters of bounded rationality behaviour have been distinguished: weak bounded rationality, moderate bounded rationality, and strong bounded rationality. Structural equation modelling results showed that spontaneous economic socialization directly reduced the rationality of innovative financial services’ consumer behaviour, while purposive economic socialization increased the rationality of innovative financial services’ consumer behaviour indirectly through the results of purposive economic socialization (consumer financial knowledge, skills, and attitudes).