Aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje vertinimas : disertacija

LTDabartinis ekonomikos, taip pat ir žemės ūkio, vystymasis grindžiamas vis didėjančiu gamtinių išteklių naudojimu, kuris sukelia klimato kaitos pokyčius, ekosistemų būklės blogėjimą ar kitokį neigiamą poveikį gamtinei aplinkai. Todėl pripažįstant, kad ekonominė gerovė turi būti palaikoma mažinant neigiamą poveikį gamtinei aplinkai, dėmesio sulaukė aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo žemės ūkyje idėja ir jos vertinimo metodologijos klausimai. Aplinkos atžvilgiu tvarus augimas žemės ūkyje vertinamas bendro gamybos veiksnių našumo (BGVN) arba daugiaveiksnio našumo (DGVN) rodiklių pagalba. Tačiau įprastas DGVN žemės ūkyje apskaičiavimas, į vertinimą įtraukiant vieną pageidaujamą gamybos rezultatą ir du gamybos veiksnius, ignoruoja gamtinį kapitalą kaip gamybos veiksnį ir neapima nepageidaujamo gamybos rezultato, tokio kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Abu šiuos trūkumus leidžia pašalinti su aplinka susietas daugiaveiksnio našumo (ADGVN) rodiklis. Tyrimo objektas – aplinkos atžvilgiu tvarus augimas žemės ūkyje. Tyrimo tikslas – teoriškai pagrindus ekonomikos augimo ir gamtinės aplinkos ryšį, parengti aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo žemės ūkyje vertinimo metodiką ir atlikti aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo Europos Sąjungos žemės ūkyje empirinį vertinimą. Parengta aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo žemės ūkyje vertinimo metodika, integruojanti aplinkos kintamuosius, tam panaudojant objektyvius žemės ūkio ekonominių sąskaitų, aplinkos ekonominių sąskaitų, Faostat ir ŪADT žemės ūkyje statistikos duomenis. Gauti empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad sukurta vertinimo metodika ir atlikta ES šalių klasterinė analizė leidžia nustatyti kokią įtaką gamybos veiksniai, aplinkos tarša ir technologinė pažanga daro realiam bendrosios pridėtinės vertės augimui žemės ūkyje.

ENCurrent economic development, including agriculture, is based on the increasing use of natural resources that causes climate change, deterioration of ecosystems or puts other types of pressure on the environment. Therefore, recognizing that economic well-being must be supported by reducing the negative impact on the natural environment, the idea of environmentally sustainable growth in agriculture and issue of its evaluation methodology have received attention. The most commonly accepted way to assess environmentally sustainable growth in agriculture is based on measures of total factor productivity (TFP) or multifactor productivity (MFP) growth. However, the conventional MFP is not suitable for the assessment of environmentally sustainable growth in agriculture because the indicator does not include environmental variables such as environmental pollution and natural capital. Both scarcities can be overcome by an environmentally adjusted multifactor productivity (EAMFP) indicator. Research object is environmentally sustainable growth in agriculture. Research aim is to theoretically establish the relationship between economic growth and the natural environment, develop a methodology for the assessment of environmentally sustainable growth in agriculture, and conduct an empirical assessment of environmentally sustainable growth in agriculture in the European Union.A methodology for the assessment of environmentally sustainable growth in agriculture has been prepared, integrating environmental variables, using objective statistical data from Economic Accounts for Agriculture and Air Emission Accounts from Eurostat, Faostat, and the FADN database. The obtained results of the empirical study showed that the developed assessment methodology and the cluster analysis of the EU countries allow us to determine the influence of production factors, environmental pollution and technological progress on the real growth of total added value in agriculture. [VDU ETD]