Karių pasitenkinimo tarnyba, pasitikėjimo savimi ir kovinio pasirengimo sąsajų ypatumai

LTDisertacijoje vystomos karo psichologų (Shalit, 1988; Manning, 1991; Kümmel, 1999, Hendriks et al., 2003) koncepcijos, teigiančios, kad kario kovinės dvasios brandą galima įvertinti pagal pasitenkinimo tarnyba ir pasitikėjimo savimi ypatumus. [...] Tyrimo uždaviniai: 1.Įvertinti karius pagal dalykinio bei emocinio pasitenkinimo privalomąja karo tarnyba darną. 2.Nustatyti šių įvertinimų sąsajas su karių kovinio pasirengimo kokybe. 3.Įvertinti karius pagal kontekstualių (savaveiksmingumo) bei globalių (vidinės darnos, sėkmės siekimo, ištvermingumo) pasitikėjimo savimi rodiklių tarpusavio darną. Nustatyti šių įvertinimų sąsajas su karių pasitenkinimo privalomąja karo tarnyba bei jų kovinio pasirengimo kokybe. 4.Nustatyti kompleksinių įvertinimų - apjungiančių ir karių pasitenkinimo privalomąja karo tarnyba, ir pasitikėjimo savimi rodiklius – panaudojimo tikslingumą numatant kovinio pasirengimo kokybę. 5.Įvertinti karių demografinių požymių sąsajas su jų pasitenkinimu privalomąja karo tarnyba, pasitikėjimu savimi ir kovinio pasirengimo kokybe. Esminiai tyrimo rezultatai: 1.Karių pasitenkinimas privalomąja karo tarnyba turi stabilų pobūdį. 2.Karių pasitikėjimas savimi bei pasitenkinimas privalomąja karo tarnyba yra susiję su jų kovinio pasirengimo kokybe. 3.Naudojant kompleksinius įvertinimus, apjungiančius ir pasitenkinimo tarnyba, ir pasitikėjimo savimi rodiklius, galima numatyti karių kovinio pasirengimo kokybę. 4.Kovinio pasirengimo kokybė su karių pasitikėjimo savimi bei pasitenkinimo tarnyba ypatumais siejasi stipriau negu su jų išsilavinimu.

ENThe dissertation advances the ideas of military psychologists who claim that the state of the soldier’s combat spirit can be evaluated by their satisfaction with the military service and self-confidence. The research poses the following tasks: 1) evaluate soldiers by the level of occupational and emotional satisfaction with the mandatory military service; 2) identify the relations between these evaluations and the quality of the soldier’s combat readiness; 3) to evaluate soldiers according to the mutual consistency of contextual and global indicators of self-confidence; to determine the relations between these evaluations and the soldiers’ satisfaction with the mandatory military service and the quality of their combat readiness; 4) to determine the usefulness of complex evaluations that combine the indicators of the soldiers’ self-confidence and the satisfaction with the mandatory military service for the assessment of the quality of combat readiness; 5) evaluate the relation between the demographic characteristics of soldiers and their satisfaction with the mandatory military service, self-confidence and the quality of combat readiness. Key research results: 1) the soldiers’ satisfaction with the mandatory military service is stable; 2) the soldiers’ self-confidence and satisfaction with the mandatory military service are related to the quality of their combat readiness; 3) the use of complex evaluations combining the indicators of satisfaction with the military service and self-confidence can help assess the quality of the soldiers’ combat readiness; 4) the quality of combat readiness has stronger relation to the soldiers’ self-confidence and satisfaction with the military service than to their education.