Šiaurės Indijos Kathak performatyvios tradicijos kaita ir atlikėjų bendruomenių prisitaikymo būdai

LTNeoklasikinis Kathak šokis yra sinkretinė ir įvairialypė performatyvi tradicija, praktikuojama skirtingų atlikėjų bendruomenių Šiaurės Indijoje. Daktaro disertacijos tikslas – ištirti šį šokį ir jį praktikuojančias bendruomenes, atskleidžiant performatyvios tradicijos pokyčius šiuolaikinės (Indijos) kultūros kontekste. Tikslui įgyvendinti pasitelkiamos teorinės pokolonijinio diskurso prieigos. Jos papildomos tyrimui aktualiais ikikolonijinio konteksto ir šiuolaikinio pasaulio tendencijų teoriniais aspektais. Šis darbas pagrįstas dviejų etapų etnografinio lauko tyrimo Kathak stilių praktikuojančiose bendruomenėse šiaurės centriniame Indijos regione metu surinkta empirine medžiaga ir asmenine autorės patirtimi. Neišvengiamas šokio kūniškumas, autorės įvaldyta šokio praktika ir tyrime naudojami stebėjimo dalyvaujant, nestruktūruotų ir iš dalies struktūruotų interviu, pokalbių ir prisiminimų rinkimo metodai sąlygoja praktiniu išmanymu pagrįstą tyrimo būdą ir aktualizuoja dvejopą darbo autorės – tyrinėtojos ir praktikės – poziciją. Įvairiems kultūriniams kontekstams ir jų kaitai istorijos eigoje atskleisti disertacijoje naudojamas ir istoriografinis aprašomasis metodas. Darbe aptariami šie modernią Kathak tradicijos formą įtakoję ir formavę laikmečiai: 1) musulmoniškų imperijų klestėjimo laikotarpis, 2) kolonijinis laikotarpis, 3) pokolonijinis periodas ir 4) dabartinė etnografinė realybė. Tyrimas parodo Kathak šokį kaip pastoviai kintančią ir prisitaikančią prie besikeičiančių kontekstų performatyvią praktiką, atskleidžia skirtingų šį šokį praktikuojančių atlikėjų bendruomenių prisitaikymo ir tradicijos interpretavimo, saviraiškos būdus [eLABa ETD].

ENNeoclassical Kathak dance is a syncretic and diverse performative tradition practiced by different performing communities in North India. The aim of the doctoral dissertation is to investigate this dance and the communities that practice it, revealing the changes in the performative tradition in the context of contemporary (Indian) culture. For that purpose, theoretical approaches of post-colonial discourse are used. They are supplemented by theoretical aspects of the pre-colonial context and the modern world that are relevant to the study. The thesis is based on empirical material collected during a two-stage ethnographic field study in communities practicing the Kathak style in the north-central region of India and the author's personal experience. The inevitable physicality of dance, the author's dance practice and the methods of participant observation, unstructured and semi-structured interviews, conversations and memories used in the research lead to a research method based on practical knowledge and actualise the dual position of the author/researcher and practitioner. The historiographical descriptive method is also used in the dissertation to reveal various cultural contexts and their change in the course of history. The following eras that influenced and shaped the modern form of the Kathak tradition are discussed in the course of the dissertation: 1) the period of the prosperity of Muslim empires, 2) the colonial period, 3) the post-colonial period and 4) the current ethnographic reality. The study shows Kathak dance as a performative practice that constantly transforms and adapts to changing contexts, reveals the ways of adaptation and interpretation of tradition and self-expression of different communities of performers who practice this dance.