M. K. Čiurlionio santykis su gamtos pasauliu: peizažas kaip dvasios būsenos išraiška
LTStraipsnyje, pasitelkiant pagrindinių Čiurlionio tapybinės evoliucijos tarpsnių analizę, atskleidžiami lietuvių menininko santykiai su gamtos pasauliu. Parodoma, kad Čiurlioniui, kuris visada žavėjosi natūralios gamtos grožiu, gamta su savo spalvų ir formų įvairove buvo pagrindinė meninio įkvėpimo versmė. Įdėmus gamtos pasaulio apraiškų stebėjimas, įsiklausymas į slėpiningus gamtos šifrus, vientisumo su gamta suvokimas, ypatingas jautrumas įvairių metų laikų pokyčiams, žvilgsnis į pasaulį iš paukščio skrydžio aukštumų tapymo manieros skaidrumas, potraukis gretinti skirtingus erdvinius planus, kolorito santūrumas suartina į brandos tarpsnį įžengusį Čiurlionį su gamtos grožį aukštinančiais didžiaisiais kinų ir japonų peizažo tapybos meistrais. Žmogui Čiurlionio paveiksluose, kaip ir Rytų Azijos peizažinėje tapyboje, dažniausiai tenka kukli vieta – jis traktuojamas kaip organiška gamtos dalis, įtraukta į vieningą visatos procesų stichiją, begalinį kosminių metamorfozių srautą. Čiurlionis, kaip ir Rytų Azijos tapybos meistrai, tapo ne tiek regimus tikrovėje, kiek atminties bei lakios vaizduotės kuriamus „dvasios peizažus“. Raktažodžiai: Čiurlionis, gamta, peizažas, „dvasios peizažas“, spalva, koloritas, simbolis. [Iš leidinio]
ENBased on the analysis of principal stages in Čiurlionis’ painting evolution, the article reveals the relationship that the Lithuanian artist had with the natural world. It shows that nature along with its diversity in colours and forms was the main source of the artist’s artistic inspiration. Throughout the mature phase of his artistic activity Čiurlionis drew nearer to great nature-worshipping Chinese and Japanese masters of landscape painting, as was evidenced by these common traits: careful observation of various manifestations of the natural world, attentive listening to enigmatic natural phenomena, grasp of one’s integrity with nature, particular sensitivity for seasonal changes, worldview from bird’s eye, clarity of painting manner, inclination towards juxtaposition of various spatial plans, and restraint of colour system. Just as in East Asian landscape painting, the Man occupies a modest place in Čiurlionis’ paintings – the Man is treated as an organic part of nature, included into united operation of universal elements and infinite flow of cosmic metamorphoses. Čiurlionis, similarly to East Asian masters, paints “soul landscapes” derived from memories and rich imagination, as opposed to the ones observable in reality. Key words: Čiurlionis, nature, landscape painting, “soul landscape”, colour, colouring, symbol. [From the publication]
- Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį / sudarė Vygintas Bronius Pšibilskis. Vilnius : Aidai, 2006. 243 p.
- Lietuvis tarp Karaliaus - Dvasios įpėdinių : Čiurlionio kūryba "Jaunosios Lenkijos" kontekste / Radosław Okulicz-Kozaryn ; iš lenkų kalbos vertė Vytautas Dekšnys. Vilnius : Versus aureus, 2009. 292 p.
- Rytų Azijos tradicinė estetika ir meno teorija / Antanas Andrijauskas. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. 718 p.
