Sekuliarizacijos paradigmos galimybės ir ribos aiškinant religinius pokyčius modernioje visuomenėje

LTIlgą laiką religijos sociologijoje dominavusi sekuliarizacijos paradigma vis dažniau susiduria su mokslininkų, besidominčių religiniais pokyčiais moderniose visuomenėse, kritika. Siekiant įvertinti šios paradigmos taikymo religijos vaidmens šiuolaikinėse visuomenėse analizei galimybę, straipsnyje apžvelgiama vykstanti diskusija dėl šios paradigmos pagrįstumo. Aptarus šių dienų sekuliarizacijos paradigmos krizės ištakas klasikinėje religijos sociologijoje, straipsnyje supažindinama su „senąja“ sekuliarizacijos paradigma bei šios paradigmos šalininkų atsaku į kritiką. Analizuojant Marko Chave’s neosekuliarizacijos paradigmą mėginama parodyti, kad, kritikos šviesoje iš naujo apibrėžta sekuliarizacijos paradigma, išsaugojusi vertingiausias „senosios“ paradigmos įžvalgas ir įveikusi šios trūkumus, gali būti adekvatus teorinis modelis aiškinant religinius pokyčius moderniose visuomenėse. Straipsnio pabaigoje trumpai aptariama sekuliarizacijos paradigmos reikšmė aprašant religijos vaidmens pokyčius pokomunistinėje Lietuvos visuomenėje. Raktažodžiai: sekuliarizacija, „senoji“ sekuliarizacijos paradigma, neosekuliarizacijos paradigma.

ENSecularization paradigm, once powerful and taken for granted in sociology of religion, has recently been coming under criticism of scientists involved in the study of religious change in modern society. With the aim of evaluating the usefulness of this paradigm in the explanation of transformations of religion in contemporary societies, this article reviews the debates on its relevance and validity that have been lasting for three decades already. The first part gives a brief survey of the origins of current paradigm crisis in classical sociology of religion and examines the ‘old’ secularization paradigm, main arguments of various critics levelled against it, and proponents’ reaction to criticism. The second part, focusing on Mark Chaves’ neosecularization theory, seeks to show that the secularization paradigm defined anew in the light of criticism while retaining the most important insights of the ‘old’ one could be an adequate theoretical perspective accounting for religious changes in modern society. The final part points out the importance of secularization theory in examining religious changes in post-communist Lithuanian society.