Lietuvių inteligentijos genezė ir nacionalinės savimonės problema

LTLietuvių inteligentijos kaip socialinio sluoksnio ir jos savimonės formavimosi procesai buvo gana plačiai tyrinėjami lietuvių istoriografijoje, nes tai buvo susiję su itin svarbiais įvykiais - lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimu, arba Atgimimu, XIX a. II pusėje. Būtent tuo metu susiklostė sociokultūrinis lietuvių inteligento paveikslas, nemažai nulėmęs tolesnę tipologinę inteligento raidą. Didelę įtaką jo bruožams ir veiklos modeliui turėjo rusų „raznočinco" socialinis tipas, kurio veiklos idealas - tarnauti liaudžiai, ją šviesti. Kita vertus, lietuvių inteligento pasaulėžiūrą aktyviai formavo istoriškai susiklostę lenkų kultūros modeliai, ideologinės srovės, filosofinės ir politinės koncepcijos. Vakarų Europoje įsivyravęs pozityvizmas taip pat lėmė lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjų veiklos ir pasaulėžiūros specifiką. Uždraudus lietuviams legaliai burtis ir oficialiai steigti kultūrines, žemės ūkio ir kitokias draugijas, buvo pasirinktas nelegalus kultūros platinimo būdas - knygnešystė. Brutali caro valdžios rusifikacinė politika akumuliavo tautos nacionalinės savimonės procesą, tačiau blokavo normalų kultūrinį vystymąsi. Kultūra kaip sistema, akumuliuojanti, regeneruojanti ir atspindinti visuomenės, skirtingų jos sluoksnių pasaulėžiūrą, įpročius, skirtingus elgesio stereotipus, yra ypač aktyvi visuomeninių-socialinių santykių pokyčių metais.Joje ypač atsispindi įvairių visuomeninių grupių nuotaikos, socialinio elgesio alternatyvų paieška, reakcija į tikrovės novacijas ir iki tol egzistavusias tradicines normas. Šia prasme XIX a. VI-VII dešimtmečiai tapo modernios lietuvių nacijos tapsmo pradžia. Būtent XIX a. II pusėje kūrėsi lietuvių tautos nacionalinės kultūros pagrindai, lietuvių inteligentijos, kuri buvo griežtai socialiai determinuota, laikysenos ir elgesio būdas. Lietuvių tautinių interesų derinimas su valdžios politika ir galima jos reakcija, laviravimas tarp imperijos vidaus ir išorės politinių jėgų, legalios bei nelegalios veiklos derinimas ir dėl to susiformavusi plati ideologinė ir pasaulėžiūros diferenciacija nulėmė lietuvių inteligentijos socialinę laikyseną. Valdžios fenomenas, ideologinis užsiangažavimas, socialinė mimikrija tapo būtinomis tautinės kultūros formavimosi sąlygomis. Socialinė tikrovė lietuvių inteligentui virto plačiąja prasme, kuriai dažnai buvo taikomos pastarosios vertybės. [Iš straipsnio, p. 460]

ENThe paper investigates socio-cultural circumstances of the establishment of L ithuanian national intelligentsia in the 2nd half of the 19th century. The author reveals that unlike in Estonia and Latvia the development of national culture of Lithuanians proceeded under illegal conditions, without any explicit and final model at the initial stage. To put it differently, a fight for the right to have normal conditions to lead a cultural life took place. The article separately discusses the concept of "culture", its weight to the formation of the processes of the national identity and consciousness. To establish the outline of the national culture and its ideological basics, Lithuanian intellectuals on a broad scale referred to the cultural values of Poles, Russians, and other nations. The ideology of Russians "raznochinsi", the "organic labour" theory of Poles as well as theories of positivism and economism, then popular in Western Europe, were not alien to them. In the 2nd half of the 19th century, the type of a Lithuanian intellectual gained a number of features which reflected in a peculiar attitude of an intellectual in the 20th century. Engagement of ideological culture, dependence on power and political manoeuvreing aiming at social-cultural freedom said a decisive say in the social position of Lithuanian intelligentsia. In this aspect a Lithuanian intellectual was similar to a Russian "raznochins". Generally, in the 19th century the social engagement of an intellectual shared plenty of features with analogous attitudes of the intelligentsia in the liberating societies of Eastern and Middle Europe. [From the publication p. 481]