Žydai XVI a. pirmosios pusės LDK visuomenėje: skaičiai, statusas, požiūriai

LTNekrikščioniškų mažumų - žydų, totorių bei karaimų - gyvenimo ir sugyvenimo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau - LDK) visuomenėje istorija, kultūrinis paveldas yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis ar net jos ypatybė. Reta kuri Europos valstybė vienu metu buvo priglaudusi tris nekrikščioniškas tautas. Tai pakankami argumentai suaktualinti ir naujai tirti bei įprasminti žydų, totorių ar karaimų gyvenimą skirtingų laikotarpių Lietuvos visuomenėje, iš pašaknų aiškinantis, kas lėmė būtent tokią, o ne kitokią įvykių sanklodą. Amžiais konstruoti ir išsaugoję tęstinumą didumos ir mažumos santykiai kiek modifikuotai veikia ir šiandienos visuomenę. Prisiminkime bent jau stereotipus. Ligšiolinėje istoriografijoje tyrimo objektu paprastai tapdavo žydų bendruomenės istorija bei įvairūs jos aspektai, sąlytį su LDK visuomene tiriant tik minimaliai: ekonominio pobūdžio santykius ar, rečiau, konfliktinį nepakantumo pasireiškimą. Bandant eksperimentuoti viena pagrindinių šio tyrimo pakraipų tapo būtent žydų bendruomenės ir LDK visuomenės kaip didumos kontaktų ir sąlyčio taškų tyrimas, pabrėžiant, kaip diduma modeliavo savo santykį su mažuma, siūlydama šiai savas žaidimo taisykles. Ir kiek mažuma galėjo sutikti su didumos taisyklėmis bei kiek jų priėmimas keitė/nekeitė atsineštines tradicines mažumos gyvensenos formas ir įpročius. Pirmosios didumos - mažumos santykius reglamentavusios taisyklės - 1388 m. Vytauto Didžiojo privilegija žydams. Antrasis tokių santykių modelis - XVI a. europėjanti LDK visuomenė, naujos idėjos, kontrreformacija, išbaigtos teisinės sistemos kūrimas ir pan.Nors atrodytų, kad tradiciškai tyrimo objektas turėtų būti žydų bendruomenė su jos savivalda ir kultūriniu gyvenimu, tačiau juo buvo pasirinkta XVI a. įvairialypė LDK visuomenė, kurioje veikė žydų bendruomenė. Pasirinkus tokią tyrimo pakraipą tikimasi pastebėti, kaip visuomenės didumos pokyčiai veikė mažumos, šiuo atveju žydų bendruomenės, statusą visuomenėje, pastarosios požiūrį į greta gyvenančią mažumą, jos įtraukimą į visuomenės struktūras, tačiau atsisakyta lyg ir būtino žydų ūkinės raiškos tyrimo, pripažinus visišką ūkinę jų integraciją. Iš anksto apsibrėžtos dvi esminės pozicijos: žydai LDK visuomenėje, taigi ir bendrame jos istorijos kontekste; žydai kaip nekrikščionys yra sudėtinė visų valstybės mažumų bloko dalis. Tiriant žydų istoriją ne tik LDK istorijos kontekste, bet ir kitų Lietuvoje gyvenusių nekrikščioniškų tautinių mažumų fone galima pastebėti kur kas daugiau bendrų ar savitų subtilybių, panašumų bei skirtumų. Kita vertus, tik taikant šį principą galima patikrinti istoriografijoje populiarų teiginį apie išskirtinę žydų padėtį LDK visuomenėje. Palyginus žydų, karaimų bei totorių teisinę ir socialinę padėtį, jis neteko savo prasmės ir teleido samprotauti apie išskirtinę, tiksliau, kitokią visų nekrikščioniškų mažumų padėtį. Tautinių mažumų gyvenimas ir sugyvenimas Lietuvoje, visuomeniniai santykiai ir jų pokyčiai, taikymasis prie jų ir formavo iš „atsineštinio žydų gyvenimo būdo" litvakišką gyvenseną. [Iš straipsnio, p. 378-379]

ENIn the former historiography of Lithuania, the common subject of exploration was the history of the Jew community and its different aspects, where the connection with the society of the Grand Duchy of Lithuania was investigated only on a minimum basis: namely, the relations of economic nature or, more seldom, the manifestation of conflict intolerance. We attempted to have a new approach towards the issues of Jewish history in GDL. Therefore, the main subject has become the study of contacts and points of intersection between the Jewish community and the GDL society, as a majority. The ephasis is placed on how the majority modelled its relation with the minority by offering the latter its playing rules, to what extent the minority could accept the rules of the majority, and how this modified or did not modify the brought traditional living forms and habits of the minority. Having chosen such a trend of study, it was expected to analyse how the changes in the society's majority affected the status of the minority, i.e. the Jewish community, in the GDL society, the attitude of the latter to the coexistent minority, its integration into the society structures and so on. However, upon acknowledging their full economic integration, the investigation of Jewish economic expression in GDL, though as if indispensable, was denied. Upon adjusting the amount of state taxes (golden tax and poll-tax) imposed per person of a Jewish nationality as well as tax collection or their exaction procedure, it was identified that in the seventh decade of the 14th century there operated quite a numerous Jewish community of GDL having 14,000-15,000 persons of either sexes.The relations of the community with GDL society were regulated by the reception privilege of Vytautas Magnus to Jews of Brasta (1388) to be confirmed in 1507 by Zygimantas the Older to all Jews of Lithuania with direct references of its clauses to the place right. In different periods of Lithuanian historiography, the statement of exclusive Jewish position in the society enjoyed popularity. However, having collated the legal and social status of the Jews, the Karaites and the Tatars in GDL, it occurred one could only speculate on the exclusive, rather other, position of minorities not only of Jews but of all non-Christians. We determined it as a social stratum i.e. a group to assume an intermediate or transitional position among big social groups. The conclusion is based on the analysis of codes of law applied to Jews (a combination of Vytautas Magnus privilleges to Jews and the Lithuanian Statute), the established combined court system and possible Jewish land ownership forms. When searching for an optimum variant of the coexistence of the majority and the minority, with Christian self-consciousness having gradually struck root in GDL like in other European states, superficial society stratification by religion, gained its true value that was expressed by the intolerance to the believers of strange faith and grading into one's own people and strangers. The assimilation of judophobia in GDL is entirely visible in the works and in the processes started by town-dwellers under the pretext of ritual accusations, in GDL attempts to take the control of the manifestation of intolerance of the publicists (Mykolas Lietuvis, Augustinas Rotundas, Petras Skarga) in the 2nd half of the 16th century.The conducted survey permits maintaining that in the GDL society of the second half of the 16th century the greater part of which did not possess even minimum record about Jews and Judaism coexisting nearby, a negative stereotype of a Jew has already been established which corresponded to many features of Jewish stereotypes functioning in Eastern and Western Europe. The life of Jews in Lithuania, the social relations and their changes suggested by the majority's rules of life and activities as well as adjusting to them were the factors that formed from the "brought from the way of the Jews life" a special mentality of litvaks. [From the publication p. 479-480]