Švento Luko cechas Kaune 1923-1932 metais

LTXIX a. pradžioje - 1809 m. Vienoje vokiečių tapytojų romantikų Frydricho Overbecko ir Franco Pforro įkurta Šv. Luko sąjunga (der Lukasbund) vėliau peraugo į Nazariečių grupės judėjimą dailėje. Šv. Luko sąjungos nariai savo kūryba atsigrįžo į renesanso estetiką, mėgdžiojo Perudžino ar Rafaelio stilistiką, siekdami kurti dvasingą ir išaukštintą meną, rinkosi religinės dailės siužetus. Jų ketinimai atgaivinti vokiečių dailę, kuriant religinės tematikos paveikslus, lyg ir davė precedentą vėlesnėms dailininkų organizacijoms, į savo draugijos pavadinimą įtraukusioms šv. Luko vardą, orientuotis į bažnytinę dailę. XIX a. 7 dešimtmetyje Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje buvo paplitusios šv. Luko dailės mokyklos. Lenkijoje, su kuria mus sieja nemaža kultūrinių tradicijų, egzistavo ne viena šv. Luko draugija. Nuo 1879 m. Krokuvoje veikė dvasininkijos, dailės autoritetų (Władysławo Luszczkiewicziaus, Maryano Sokołowskie, Juliusze Kossako, Floryano Cynko ir kitų) ir aukštuomenės remiama Šv. Luko draugija (Towarzystwo ś. Łukasza w Krakowie), kurios pagrindiniai uždaviniai buvo aprūpinti dailininkus bažnytinės dailės užsakymais ir taip užtikrinti jų pragyvenimą, kartu puoselėti ir kontroliuoti apleistą bažnyčių puošybos procesą. 1881 m. tapytoja, vitražistė Marija Łubieńska savo anksčiau Varšuvoje įsteigtą piešimo mokyklą moterims ir dirbtuvę performavo į Šv. Luko įmonę (Zakład św. Łukasza). Įmonės specializacija - vitražų kūrimas (jos vitražų yra Taujėnų, detalių - Prienų bažnyčiose). Tačiau ten gaminta ir bažnytinės vėliavos, antepediumai, paveikslai bažnyčioms, Kryžiaus kelio stotys.Kitokį pobūdį nei dvi pastarosios šv. Luko organizacijos turėjo Šv. Luko brolija (Bractwo św. Łukasza), įkurta 1925 m. Varšuvoje grupės buvusių prof. Tadeuszo Pruszkowskie studentų, kuriuos vienijo kolegiški ryšiai ir tikslas - tobulinti savo profesionalumą, tapyti kiek galima geriau6. Apibendrinant būtų galima padaryti prielaidą: šv. Luko vardas pavadinime nebuvo vien formali jungtis tarp tuo vardu pasivadinusių menininkų organizacijų. Dažnai jas siedavo panašūs tikslai: savo profesijoje siekti meistrystės, kurti bažnytinę dailę ir palengvinti materialinę dailininkų padėtį gaunant užsakymus. Ad rem. šv. Luko cechas, veikęs Kaune, į mūsų dailėtyros apyvartą dar neįtrauktas. Ši straipsnio dalis, kurioje pirmą kartą iš surinktų faktų ir jų nuotrupų bandoma rekonstruoti draugijos veiklą, galėtų būti laikoma trūkstamo J. Umbraso ir E. Kunčiuvienės knygoje „Lietuvių dailininkų organizacijos. 1900-1940" skirsnio parengiamoji medžiaga. [Iš straipsnio, p. 363]

ENIn the Middle Ages, artist associations and workshops would assume the name of the guardian of artists - the Evangelist Luke. In the flow of ages, from time to time the name of St Luke used to bring artists together from different countries into professional societies. It was not merely the name of the saint in the title of brotherhoods that linked them with that name. They also commonly had analogous targets: the improvement of professional skill, establishment of church art and financial assistance to artists (arrangement of orders). In 1808 the activities of the organization Lukasbund established by German artists romanticists, better known as Nazarenes, indirectly instigated the formation of later St Luke workshops or associations. In the 1930s and 1940s "St Luke workshops" were available in Kaunas and Vilnius. These were absolutely separate communities of artists which were conditionally united by the hope to establish a model of national art, however, at that time the artists represented opposite nations - Lithuanian and Polish. "St Luke's workshop" in Kaunas has not been included in the company of Lithuanian artists societies up to now. This article represents the material likely to be destined for supplementing the book "Lithuanian artist organisations in 1900-1940" by J. Umbrasas and E. Kunčiuvienė. In 1923, the painter and writer V. Bičiūnas announced of the establishment of "St Luke's workshop". The formation of the workshop that claimed to be the essential organization for artists in the first years of Independence resulted in the split of the society of Lithuanian artists. Officially "St Luke's workshop" was founded in 1928.At that time, apart from V. Bičiūnas, there were present the founders of the workshop and the following young artists who signed the By-laws: A. Valeška, L. Kazokas, V. Vizgirda, A. Tamošaitis, and J. Mikėnas. The society planned extensive activities, however, much of the ideas were not fulfilled. Due to insufficient data or fragmentary functioning the real work of church art studio and studio - schools of arts that were attempted to set up by the workshop - remains vague. The article also discusses the contacts between the workshop and the biggest Catholic organization the Catholic activity centre. Intermittent activities of "St Luke's workshop" weakened in 1932. Though the workshop is a more episodic phenomenon in our art, it is estimated as the first and vital attempt to bridle the process of spontaneous decoration of churches, as a desire to deliberate the financial problems of artists by creating a necessary mechanism of the customer (the clergy) and the contractor (artists), and as an intent to disseminate then popular idea of national plastics in the art of churches. The workshop was also important since it made relevant the significance of the old religious protection and propaganda in the society. [From the publication p. 477-478]