Kultūrinis kapitalas ir visuomenės pokyčiai

LTAštuntojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje prasidėjusius ir iki šiol tebesitęsiančius procesus galima vadinti radikalia politinės, ekonominės bei socialinės sistemų transformacija, populiariai įvardijamu „bandymu pereiti nuo socialistinio visuomenės organizavimo modelio prie vakarietiško tipo demokratinės politinės sistemos ir rinkos ekonomikos". Radikalūs pokyčiai skiriasi nuo vadinamųjų „natūralių" pokyčių: pastarieji nuolat vyksta kiekvienoje visuomenėje, todėl ši santykinai tolygiai ir laipsniškai kinta; radikalios transformacijos vyksta daug greičiau, jos dažnai yra racionalaus, planuojamo bandymo pakeisti visą esamą santvarką/institucinę struktūrą ar kai kuriuos svarbiausius jos funkcionavimą užtikrinančius veiksnius rezultatas. Todėl pastaruoju atveju įsigalėjusios visuomenės sąrangos tęstinumas neužtikrinamas, o „pereinamajam laikotarpiui" būdinga fragmentiška skirtingų, dažnai sunkiai suderinamų atsirandančios ir prieš tai buvusios sistemos bruožų samplaika. Tokiu pereinamuoju laikotarpiu ypač išryškėja kultūrinių modelių poveikis institucinei sąrangai. Kultūra, suprantama kaip socialiai sutvarkyta prasmių, reikšmių, simbolių, ritualų, kultūrinių kodų sistema, yra visuomenės stabilumo garantas; vyraujantys kultūriniai modeliai normomis ir papročiais reguliuoja ir nukreipia socialinį individų elgesį bei mąstymą. [Iš straipsnio, p. 161]

ENThis essay is devoted to the analysis of one of the most important cultural characteristics in a modern society, namely, social trust. It is attempted here to construct the theoretical model, which could be the basis for the analysis of the dynamics of society-state relations in rapidly changing societies. In the first chapter, the functions of trust in the modern system are reviewed. The relation between distrust and particular forms of unconventional behavior is analyzed in the second chapter. In the last part, the obstacles for the formation of the 'culture of trust' in rapidly changing East-Central Europe and Lithuania in particular are discussed. The essay is concluded with rather pessimistic statement that the emergence of the 'syndrome of distrust' is inevitable in the period of radical systemic changes, and, therefore, the consolidation and stability of democracy in Lithuania is still questionable. [From the publication p. 468]