Kai kurios Lietuvos visuomenės ugdymo problemos XIX a. I pusėje

LTKiekvienas humanitarinis mokslas turi savo tiriamojo objekto periodizaciją. Visuotinėje literatūros istorijoje dažnai kalbama apie XVIII-XIX a. sandūroje įvykusį retorinės kultūros modelio žlugimą, pakeitusį šimtmečiais gyvavusį pasaulio ir žmogaus vaizdavimo būdą. Iki tol retorinio tipo kultūroje žodis egzistavo kaip nekintama reikšmė, talpinusi savyje moralės, žinojimo vertybes. Šio tipo kultūra pradėjo „užleisti" savo pozicijas XVIII-XIX a. sandūroje, kai rašytinėje kultūroje pradėjo įsivyrauti kita, laisva, nuo klasikinio idealo tolstanti žodinė kultūra1. Plačiąja prasme naujos visuomeninės-ekonominės formacijos įsigalėjimas bemaž visoje Europoje taip pat siejamas su XVIII a. pabaiga ir XIX a. pradžia. Vargu ar tai atsitiktinis sutapimas. Sociologijos moksle niekas šiandien nedrįsta paneigti egzistuojančio ryšio tarp visuomenės materialinės struktūros ir ideologinių, mentalinių reiškinių. Vienokia ar kitokia idėja turi savo šaltinį, bet jų priklausomybės, sąveikos problemos, istorinis kontekstas ir jo priežastingumo arba atsitiktinio poveikio raida iškelia daug problemų ir reikalauja atitinkamos metodologijos. Taip jau atsitiko, kad XX a. pabaigos humanitaro individuali kokio nors istorinio fenomeno interpretacija greitai pavirsta tokiu pat istoriniu faktu, kaip ir pats tiriamasis reiškinys. Naujas socialinis tvarkos proveržio sutramdymas Vienos kongrese 1815 m. tarytum atgaivino ramią senąją tvarką. Bet po restauruota tvarka glūdėjo naujos visuomenės charakterio tipas, reiškęsis Rusijoje, Prūsijoje, Austrijoje. Jis įsikūnijo 20-30 metų jaunuolių sąmonėje. Ir tai buvo ne vien kartų problema - veikiau socialinių kartų luomiškumų susidūrimas [p. 147].

ENMarked changes in the notion of man and society are observed in the Western culture at the end of the 18th century. Culture became an area in which human will is realized and new theories of social reforms are born. History and education acquired an important role. After the fall of the Polish-Lithuanian state, its citizens experienced the influence of these changes. Though the outlook of enlightenment was still strong in Lithuania in the first half of the 19th century, it was gradually modified into new forms of bourgeois individualism and self-education. Society's development became the history of the nation as a sum of individuals. While the closed feudal society declined, the tendency towards the convergence of the elite and the people as a community sharing commong interests became apparent. It should be noted that this tendency did not form a basis for a new quality society. The absence of civil and other bourgeois rights in the Russian empire as well as the policy of national suppression deformed and in some cases even destroyed the trends of European culture as a canon of society's education.