Karinės organizacijos vieta ikikrikščioniškoje Lietuvos visuomenėje

LTIX-XII a. prasidėjo aktyvus veržimasis į baltų žemes. Nuolatinės kovos aplinkoje formavosi karinė organizacija, kuri turėjo didžiulę įtaką tolesnei visuomenės institutų raidai bei valstybės genezei. Šio laikotarpio karinė struktūra be didesnių pasikeitimų pasiekė valstybinio būvio pradžią ir vėliau egzistavo palaipsniui transformuodamasi jo įtakoje. Tuo metu pagrindinis karinės organizacijos vienetas buvo žemės kariuomenė, kurios pagrindas - dar iš karinės demokratijos laikų išlikęs visuotinio vyrų šaukimo principas. Puolami baltai gynėsi visomis galimomis priemonėmis. Jie sugebėjo sukurti gynybinę sistemą, kurioje itin svarbios buvo tinkamai organizuotos natūralios gamtinės kliūtys, galėjusios reguliuoti antpuolį pagal besiginančių norus. Užpuolimo būdavo galima tikėtis tik žiemą arba karštą vasarą, nes kitu metų laiku pelkėtos ir miškingos vietos tapdavo praktiškai neprieinamos priešo kariuomenei. Net ir tinkamu metu karių žygis retai likdavo nepastebėtas ir vietiniai gyventojai suspėdavo pasislėpti: palikti gyvenvietes, išsivaryti gyvulius bei pasiruošti puolimo atrėmimui. Šiam tikslui buvo suformuota ištisa fortifikacinė sistema, kuri, kaip ir natūralios gamtos kliūtys, padėdavo apsiginti. Tai - miškų kirtimai ir pilys. Net ir vėlesniais laikais, kai prasidėjo ordino žygiai, dėl pilių Lietuva įstengė išlaikyti savo nepriklausomybę. Pilys daugiausia buvo paveldėtos iš gentinės visuomenės laikų. Baltai neapsiribojo vien tik gynybiniais veiksmais. Tiek Vakarų, tiek Rytų šaltiniai mini puolamuosius lietuvių žygius. [Iš straipsnio, p. 65]

ENThe expansion of the neigbouring states into Lithuania that started in the 9th century speeded up the process of formation of the Baltic tribes' military structures. Upon encountering military superiority of other feudal states, the Baltic tribes had to counteract it by their military potential. War ruses were often used by the Lithuanians, Samogitians in particular: the enemy was attacked when withdrawing with spoils, decoyed into a trap, or made to fight after dismounting the horses. The structure of the army underwent changes. Along with the army of draftees, elite detachments (of the noble, of the robbers) were formed. Due to the invasions of the Order of Crusaders and the Russians, there arose a necessity to unite all lands. This process was consolidated by the Mindaugas' coming to power. A major role in the formation of the state was played by the nobility as the core of the military organization. As social differentiation proceeded, the interests of the noble - the military and the rudiments of their ideology were formed. Social life of the Lithuanian, Samogitian, Prussian and other Baltic tribes in the 9th-13th centuries was deeply permeated with the military standards of regulation. [From the publication p. 331]