Kranto antroji gatvė 3

LTManoma, kad Kėdainiai pirmą kartą paminėti 1372 m. Hermano Vartbergės kronikoje kaip „Gaydine“. Iki XV a. vidurio Kėdainiai priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, šio amžiaus viduryje miestas atiteko Radvilai Astikaičiui, kuris įkūrė dvarą ir pastatė Šv. Jurgio bažnyčią. Miestas ūgtelėjo XVI a. I pusėje, valdant Jonui Radvilai. Tuo metu Kėdainiai laikinai tapo Žemaitijos administraciniu centru. XVI a. viduryje miestas atiteko Onai Radvilaitei, kuriai valdant Kėdainiai tapo vienu svarbiausių reformatų centrų LDK. Tuo metu miestas išplėstas į P, suformuotos dvi turgaus aikštės, Skongalio priemiestyje įsteigtas naujas uostas. 1590 m. Kėdainiams suteiktos Magdeburgo teisės. Didžiausią ūkinį ir kultūrinį pakilimą Kėdainiai išgyveno valdant Kristupui Radvilai ir jo sūnui Jonušui. Mieste įsikūrė žydai, vokiečiai, škotai. Kristupo Radvilos sūnaus Jonušo valdymas Kėdainiuose vadinamas miesto aukso amžiumi. [...] [p. 417].

ENIn 2020, 2 test pits were excavated and a 50 m long, 30 cm wide utility trench (15 m2) was surveyed on the plot at Kranto antroji St. 3 in the city of Kėdainiai revealing a 1.4–1.9 m thick, 17th–20th-century cultural layer containing contemporaneous finds as well as 2 different levels of stone paving dating to the turn of the 20th century and the 17th–18th centuries. The remains, it is thought, of a 17th–18th-century wooden structure were also discovered.