Grigališkojo choralo raida Lietuvoje XVI-XVIII a. ir bažnytinės muzikos reformos

LTŠio straipsnio tikslas - nušviesti kai kuriuos bendruosius bažnytinės muzikos bei grigališkojo choralo raidos bruožus Lietuvoje, atskleisti glaudų muzikinio švietimo ir grigališkojo choralo tarpusavio ryšį bei panagrinėti grigališkojo choralo kitimą, tik šiam kitimui būdingus bruožus, atsiradusius dėl Tridento visuotinio bažnytinio suvažiavimo nutarimų. Ir Vakarų Europoje, ir Lietuvoje tarp įvairios bažnytinės muzikos daugel amžių grigališkasis choralas buvo toji pastoviausia, nekintanti grandis, tvirtai jungusi visą katalikišką muzikinę kultūrą. Per amžius išsikristalizavęs, įgavęs tobulas muzikines formas choralas drauge buvo ir itin jautri, lengvai pažeidžiama monodija, kuriai atlikti reikėjo ypatingų giedotojų pastangų ir žinių. XVI a. grigališkasis choralas beveik visame katalikiškame pasaulyje dėl įvairių priežasčių ėmė menkėti, kas tęsėsi iki pat XX a. pradžios. Katalikų bažnyčios istorijoje svarbią reikšmę įgijo Tridento susirinkime (1545-1563) priimtos nuostatos ir nutarimai, kuriais vadovaujantis buvo reformuojama bei keičiama daugelis dvasinio ir meninio gyvenimo aspektų. Šio susirinkimo nutarimai sąlygojo ryškius daugelio šalių bažnytinės muzikos pokyčius: jie turėjo įtakos ir griežtai kodifikuotam, mažai kintančiam seniausiam bažnytinės muzikos žanrui - grigališkajam choralui. [Iš straipsnio, p. 263]

ENThe article analyse the development of Gregorian chant in Lithuania since the 16th century, putting it in a general context of West European church music. The author reviews the features of the development of the choral and the peculiarities of musical education related to it. She also discusses how and when the provisions of the Council of Trent were applied to Lithuanian church music. Much attention is devoted to the analysis of common and different points of Gregorian chant between Lithuania and Poland. The article discloses the structure of the first Catholic books of songs, published in Vilnius since 1616, as well as the relationship between Gregorian and new Catholic singing in them. In Lithuania the church music theory was greatly influenced by Žygimantas Liauksminas' theoretical treatise on Gregorian chant "Ars et praxis musica" (1667). The author states that the mentioned textbook was based on already obsolete choral theory and that the long functioning of the textbook had a decisive impact on all subsequent works on choral theory written in Lithuania. In the period between the publication of "Compendium Regularum Generalum Cantu" (1753) by an anonymous author and Arnuf Woronec's "Początki muzyki tak figuralnego jak chóralnego kantu" (1809), other anonymous authors prepared works on choral theory which remained in manuscript form. The first to widely spread a new conception of chant theory in Lithuania was Teodoras Brazys, the first theoretician of Lithuanian music, who published "The School of Chora" in 1926. In this book he very clearly and consistently expanded the chant theory of the new ages. This textbook has not lost its importance up to the present day. [From the publication p. 357]