Tveriškiai kryždirbiai ir jų kryžiai

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėTveriškiai kryždirbiai ir jų kryžiai
Kita antraštėTverai : cross artists and crosses
AutoriaiZinkevičiūtė, Adelė Genovaitė
ŠaltinisPlungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. T. 2, Rietavas, Tverai, Kantaučiai, Lieplaukė, Medingėnai, Žlibinai / sudarytojas Adomas Butrimas Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. P. 108-112.
Reikšminiai žodžiai
LTKalvystė; Geležies dirbiniai; Geležis; Kryžiai; Ornamentai; Sakralinė dailė; Tverai; Tautodailė
ENIron
Santrauka / Anotacija

LTMedingėnų ir Tverų kapinėse gausu geležinių kryžių, padarytų XIX a. pab.-XX a. pr. Ornamentine įvairove jie nepasižymi. Yra masyvių kryžių, lietų iš ketaus Kauno ir Klaipėdos liejyklose. Tai būdinga viso Plungės dekanato kapinėms. Išskirtinio dėmesio verti II Pasaulinio karo ir pokario metais sukurti metaliniai kryžiai. Karo metu trūko geležies, o pokariu geležinių kryžių statymo tradicijos blėso. Tačiau Tveruose kryžius dirbo Antanas ir Jonas Rubavičiai, Stanislovas Česnauskis. Dažniausiai kryžiams naudojo apvalius strypus, rečiau – juostinę geležį. Greta suvirinę dvi juostas, stiebiniams kryžiams padarydavo tvirtesnį stiebą. Iš traktorių detalių ėmė aliuminį. Patys liejo kryžių galus. Naudojo kalviškas ir šaltkalviškas technologijas. Tik dekoro detalėse matome tikrąją plastinę kalvystę. Labai tiksli ornamentinių elementų grafiška konfigūracija. Postamentai įvairūs: natūralūs laukų rieduliai, lieti cementiniai stačiakampiai ir obeliskai. Medingėnų ir abejose Tverų kapinėse yra 50 savitų paminklų. A. Rubavičius gimė Pasklindžio kaime. Dirbo ūkiškus darbus – kaustė ratus, roges, dirbo plūgus. Iki II pasaulinio karo aptarnavo turtingus ūkininkus. Sovietmečiu savo kalvėje dirbo kolūkiui. Kryžius kūrė po darbo valandų. Kolūkio pirmininkas už vyro darbus žmonai rašė darbadienius aštuonerius metus. Kalviškus paminklus darė ir jo vyresnysis brolis Jonas. Kiekvienas turėjo savo kalvę. Jonas daugiau dirbo malūne. Kryžius dirbęs kalvis Stanislovas Česnauskis gyveno Lopaičiuose. Dabar Tveruose geležinių kryžių niekas nebekala.

ENMedingėnai and Tverai cemetery contains a number of iron crosses made in the late 19th and early 20th c. They are not characterized by ornamental diversity. There are large cast iron crosses made in Kaunas and Klaipėda foundries. It is a common feature for cemeteries of Plungė deanery. Metal crosses made in the periods of the First World War and post-war are worth special attention. In the period of war there was a lack of iron, and iron cross traditions were declining. However, in Tverai there were cross masters Antanas and Jonas Rubavičiai, and Stanislovas Česnauskis. Usually for manufacturing crosses they used round bars, less often – iron. By welding to iron strips they would make a thicker bar for cross poles. They would take aluminium from tractor parts and would cast cross tips themselves. Masters used smithery and metalwork technologies. Decoration elements, however, reflect plastic smithery. Their works are characterized by a very accurate graphic configuration of ornamental elopements. They also used various postaments: boulders, cast concrete rectangles and obelisks. Medingėnai and both Tverai cemeteries contain 50 original memorials. A. Rubavičius was born in Pasklindis village. He used to bind wheels and sleigh with metal, manufactured ploughs. Until the second World War he provided services to rich farmers. In the Soviet period he worked for kolkhoz in a forge. Kolkhoz chairman would write workdays to his wife for eight years for her husband’s work. His older brother Jonas also manufactured memorials. Each had their own forge, but Jonas worked more in a mill. Stanislovas Česnauskis lived in Lopaičiai. At present iron crosses are no longer cast in Tverai.

Mokslo sritisMenotyra / Arts
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1047
Atnaujinta2013-04-28 15:25:01
Metrika Peržiūros: 5