Globojamų paauglių mergaičių gėdos jausmo išgyvenimas psichoterapinėje grupėje
LTIšanalizavus visų merginų specifinius gėdos išgyvenimus, svarbu išskirti ir bendrus visų situacijų, kuriose patiriama gėda, ypatumus. Bendras gėdos išgyvenimo psichoterapinėje grupėje aprašymas Tyrimo dalyvėms gėdos jausmą psichoterapinėje grupėje sukėlė netyčinis tikras ar įsivaizduojamas kitos grupės narės įskaudinimas, kuris sukeldavo įtampą (pasidarydavo karšta, išrausdavo) ir norą paslėpti savo išgyvenimus pasitraukiant iš situacijos ir užsisklendžiant savyje. Merginos patirdavo palengvėjimą pasibaigus grupiniam užsiėmimui, tačiau suvokdavo, kad niekas nepasikeitė, arba verbalizavusios savo jausmą ir gavusios tikrą ar įsivaizduojamą atleidimą. Šis išgyvenimas suvokiamas kaip svarbi vidinė transformacija. Gėdos jausmas - socialinis jausmas. Grupiniuose užsiėmimuose šis jausmas visada buvo išgyvenamas tuomet, kai grupės dalyvės įsivaizduojamai ar iš tikrųjų įskaudindavo kitą grupės narę ir apie tai būdavo garsiai pasakoma. Anot Lewis (2003), gėdos jausmas kyla ne iš paties veiksmo, o iš suvokimo, kaip kiti mus mato. Toks netikėtas įskaudinimas pradžioje sukeldavo šoką, pyktį, kaltę, skausmą, - tyrimo dalyvės pabrėžė, jog tikrai nesitikėjo, kad tai, ką sakė ar darė, taip paveiks kitą žmogų. Gėdos išgyvenimas grupėje yra stiprus patyrimas - kyla įtampa, kuri jaučiama kūne - išraudimas, sąstingis - tai nurodė net kelios tyrimo dalyvės. Kaip minėta, R. Potter-Efron ir P. Potter- Efron (1989) teigė, kad pirmiausia gėdos jausmas gimsta kūne. Gėda verčia atsitraukti iš santykių ir parodo, kad dialogas tarp dviejų žmonių nevyksta, kad tiltas, anot Kaufman (1989), tarp dviejų žmonių yra sulūžęs ir jį reikia taisyti.Taigi gėdos jausmas yra jausmų, reguliuojančių artumą ir atstumą santykiuose, matas. Gėda kyla kartu su pykčio, pavydo, kaltės jausmais. Tačiau traumas išgyvenusiems paaugliams gėda gali tapti socialinės izoliacijos priežastimi ir trukdžiu ieškant savojo tapatumo. Tuomet gėdos jausmas nevisiškai atlieka savo santykių reguliavimo funkcijas. Tokiais atvejais gėdos jausmas tiesiog įspėja, kad santykis gali tapti pavojingas ir skausmingas, verčia sustoti ir atsitraukti, saugo nuo skausmo, tačiau nepadeda rasti „Aš-tu" santykio. Todėl psichoterapijoje, dirbant su traumas išgyvenusiais paaugliais, ypač svarbu kurti palaikančią atmosferą ir iškilus gėdos jausmui skirti tam svarbią reikšmę, nes tokiais atvejais gėdos jausmas parodo skaudamas žmogaus vietas ir gali tapti švyturiu, rodančiu kelią psichoterapinei pagalbai. [Iš straipsnio, p. 179]
