LTTema „Japonija ir Vakarai" atrodo perdėm plati, tačiau šiame tekste bus apsiribota komparatyvistine kelių Japonų ir Vakarų įtakingų filosofų analize. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tiems filosofams, kurie Japonijoje išgarsėjo po neišvengiamo susitikimo su vakariečiais - tiesiogiai ar bent per raštus. Iš vakarietiško filosofinio palikimo japonai labiausiai domėjosi filosofiniu žemyninės Europos palikimu - visų pirma vokiečių ir kiek mažiau - prancūzų. Netgi kalbėdami apie pozityvizmą jie sėmėsi žinių iš Europos. Filosofinės Vakarų Europos XIX ir XX a. tradicijos japonams buvo patrauklios savo nukreiptumu į sąmonės ir jos turinio analizę, siekiu per sąmonę pažinti pasaulį ir ypač suprasti gryną sąmonę kaip Būties pagrindą, todėl pozityvistinis Šiaurės Amerikos pragmatizmas domino menkai ir buvo priskiriamas veikiau prie techninių mokslų negu prie griežtosios filosofijos. Yra ir kita priežastis, kodėl filosofinis būtent Europos, o ne Amerikos palikimas sudomino japonus. Būdami eruditai ir savo tradicijos žinovai, japonai stengėsi studijuoti turtingas filosofines Vakarų tradicijas pradedant klasikine antika baigiant moderniuoju laiku. Kaip žinoma, IX ir XX amžių Europos filosofai, priešingai Šiaurės Amerikos kolegoms, taip pat buvo plačiai išprusę filosofijos istorijoje. Tad neatsitiktinai tokia japonų erudicija ir europiečių išsilavinimas sudarė abipusį potraukį. Atliekant komparatyvistinę skirtingų filosofinių tradicijų analizę neįmanoma visiškai išvengti įvairių kontroversijų ir priešpriešų. Šiame tekste nebus nuodugniai svarstoma, kurie - japonai ar vakariečiai - išsamiau ir teisingiau aiškino kokias nors filosofines sąvokas, tačiau bus nurodoma, kaip tokios kontroversijos bei interpretacijos tęsiasi. Taip pat reikės surasti nors aiškiai ir neparodytas prielaidas, kurios grindžia filosofines sistemas [p. 219].
ENThe essay explicates an aspect of two diverse philosophical traditions: Japanese and Western. Such aspect consists of conceptions of awareness in Japanese modern tradition and Western European phenomenology and fundamental ontology. The background of Zen is compared to and equated with transcendental consciousness and mode of being-in-the-world. It is suggested that the reason why Japanese philosophers were intrigued by these two Western trends, consists of basic awareness showed by major Japanese thinkers and Western thinkers that openness to the world is a condition without which neither phenomenology and basic ontology nor Zen could be possible. Keywords: Japan and West, comparative philosophy, difference, similarity.