Ideologija versus hermeneutika: budizmas imaginaciniame vakarų landšafte

LTNepaisant žymių pastarųjų dešimtmečių mokslo pasiekimų budizmo pažinimo srityje Vakaruose, ligi šiol ne tik gyvuoja daugybė senų stereotipų ir imaginaci- nių mitų, skirtų supriešinti Rytams su Vakarais, bet jų ir daugėja. Budizmo suvokimas Vakaruose didele dalimi rėmėsi ir remiasi fantazijomis ir norais. Vakarų mąstytojų reprezentuojamas budizmas daugiau pasako apie jų pačių mąstymą nei apie budizmą. Pastarųjų dešimtmečių pokolonijinės studijos atkreipė mūsų dėmesį, kad kultūrinis rasizmas nėra vien tik imperinių laikų reliktas, jis tvirtai įsišaknijęs įvairiuose Vakarų diskurso lygmenyse, nors oficialus kolonijinio valdymo aparatas seniai išformuotas. Prireikė nemažai laiko, kol mokslininkai sugebėjo sujungti į vieną darinį - budizmą - įvairius regimai skirtingus reiškinius, tad šiame straipsnyje ir bandysime nagrinėti pamatinius budizmo filosofijos ir religijos suvokimo bei interpretacijos Vakaruose metodus, išryškindami esmines hermeneutines pažinimo ir dialogo problemas, taip pat įvertinsime, kokį vaidmenį vakarietiškoje budizmo imaginacijoje atliko kolonijinė Europos ideologija. Esminiai žodžiai: pokolonijinės studijos, budizmas, orientalizmas, hermeneutika, filosofija [p. 166].

ENBuddhism has profoundly touched the Western imagination in a surprisin- gly widespread way and has done so for well over a several hundred years, evoking a sustained fascination. Ideas about what is and what is not Buddhism are very much the product of the contingent historical circumstances and evolution of the modern tradition of interpretation. The intention of the present paper is to show that the task of the early Buddhologists was to create a coherent set of concepts by which the Buddhist cultures can be made familiar and thereby unthreatening to Western interests. It was always customary to describe Buddhist traditions employing ideological and rhetorical dimensions of Christianity, which offered the only model then understood for such descriptions. Thus, the function of Buddhism, and of the East in general, becomes that of helping the West define its own self-image. Author reveals that Buddhist hermeneutical tradition is a tradition of realization, and devoid of any dichotomy between intellect and experience, the rational and the mystical. A principal role of tradition is to supply the intertextual context of prejudices that makes the reading and talking possible and the background in which revelation of meaning and the composition of meaningful text become possible. Finally, it is pointed out that it is impossible to separate the study of Buddhist hermeneutics from the question of the hermeneutics of the modern scholar who interprets the traditional Buddhist texts in a way that is marked by his prejudices and pre-understandings determined by the scholar's time of living and his culture. Key words: Postcolonial studies, Buddhism, Orientalism, hermeneutics, philosophy.