LTMinėdami Martyną Mažvydą - mūsų raštijos pradininką, prisimename ir kitus pradininkus - pirmąjį pilnos Biblijos vertėją Joną Bretkūną, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autorių Danielių Kleiną ir kitus, bet yra dar vienas, apie kurį taip pat galima pasakyti “pirmasis”. Tai - Jonas Šulcas, pirmosios pasaulietinės lietuviškos knygos autorius. Lietuvių literatūros tyrinėtojams J. Šulco “Ezopas” nebuvo nei labai įdomus, nei vertingas. Kur kas labiau domino sąlygos, paskatinusios išversti pasakėčias ir atspausdinti. Taigi aš ir norėčiau šiandieną prisiminti tą labiausiai užmirštą mūsų literatūros “pirmąjį” [p. 97].