Tomo Akviniečio sistemos bruožai

LTAristotelio filosofijos įsiskverbimas į lotynų pasaulį XIII amžiuje radikaliai pakeitė Vakarų kultūrą. Atsirado galimybė tiesiogiai susipažinti su tais Aristotelio raštais, kurie ankščiau buvo prieinami tik iš arabų vertimų ir komentarų. Dar jaunystėje susipažinęs su Aristotelio darbais, Tomas Akvinietis tampa jo šalininku ir, derindamas pastarojo mintis su Apreiškimu ir Bažnyčios poreikiais, sukuria naują krikščioniškosios filosofijos modelį, originalią metafizikos sistemą ir ja grindžia teologijos tiesas. Vienas svarbiausių Tomo filosofijos bruožų yra esaties koncepcija. Visa, kas turi buvimą, yra esatis. Esatis kaip atskiras buvimą turintis daiktas yra esinys. Esatis/esinys yra sąvoka apimanti absoliučiai visą realybę. Ji yra pirmoji metafizikos sąvoka, pirmoji transcendentalija. Metafizika klasikinėje filosofijoje vadinama pirmąja filosofija. Toks pavadinimas atsirado atsitiktinai. Andronikas Rodietis (mirė 70 m. prieš Kristų), tvarkydamas Aristotelio traktatus apie esaties problemas, sudėjo juos po fizikos traktatų ir pavadino tai kas po fizikos. Taip atsirado metafizika, pradžioje turėdama grynai redakcinę prasmę. Vėliau, kadangi žodis meta senovės graikų kalba reiškė ne tik po, bet ir virš, žodis metafizika tapo tinkamu pavadinimu mokslui apie antgamtinę realybę.