LTPirmoji Lietuvos Respublikos universitete subrandinta istorikų profesionalų karta XX a. pirmojoje pusėje buvo užsibrėžusi tiems laikams sudėtingą tikslą- atrasti lietuvius senojoje Lietuvos istorijoje. Šiandien, XXI a. prieslenkstyje, vargu ar atsirastų rimtai abejojančių, kad XX a. Lietuvos istoriografija šį darbą sėkmingai atliko. Dviejų tūkstantmečių sankirtoje Lietuvos istorikų kolektyvas pradeda naują didelį darbą - Lietuvos istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų daugiatomės sintezės rašymą. Pradėjome pirmąjį parengiamųjų darbų etapą. Kol kas nesvarstyta, koks bus bendrasis ir atskirų dalių pavadinimai, apibūdinimas akademinė Lietuvos istorija neturi jokio vertinančio atspalvio, tėra sutartinis darbinis pavadinimas, reikalingas, kad galėtume be vargo susikalbėti. Šiandien svarbus ne pavadinimas. Kaip ir XX a. pirmojoje pusėje, kai buvo ruošiamasi kolektyvinės Adolfo Šapokos redaguotosios Lietuvos istorijos' rašymui, pirmiausia dera diskutuoti bei apsispręsti, kokia bus šios sintezės generalinė koncepcija, ašis, lemianti visą darbo sandarą ir turinį. Būtent dėl tos priežasties šiame šventiniame lituanistų susibūrime ir norėčiau bendram pamąstymui bei pasvarstymui pateikti kai kuriuos pirmuosius, žvalgybinius, darbinius bei diskusinius samprotavimus apie būsimą Lietuvos istorikų darbą ir kylančias problemas. [Iš teksto, p. 135]