LTH. Šojus ypač pasiaukojamai dirbo Šilutės apskrities labui, kai 1919 m. po 35 m. veiklos atsisakė tarnybos Klaipėdos apskrities deputatų rūmuose. Diena iš dienos jis savo patarimais ir kūrybine veikla aktyviai dalyvavo vykdydamas apskrities užduotis. Tapęs krašto ekonomijos patarėju, jis nesitenkino vien Šilutės apskrities reikalais. Kaip Rytprūsių žemės ūkio rūmų narys, jis dirbo durpyno kultūros ir liaudies ūkio komitetuose, sumaniai pritaikydamas savo talentą ir patyrimą bendruomenės interesams. H. Šojus ypač pasižymėjo kaip finansų ir kredito reikalų žinovas, buvo bankų plėtros ir gyvybės draudimo institucijų stiprinimo šalininkas. Versalio taikos sutartimi (1919) atskyrus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, Rytprūsių kraštas patyrė didelių sunkumų. Reikėjo prisitaikyti prie landšafto teritorijos sumažėjimo, įveikti pinigų nuvertėjimą, infliaciją ir pan. H. Šojaus kompetencijos dėka šios ekonominės problemos buvo sėkmingai sprendžiamos bendradarbiaujant su sąjungininkų administracija. Įvertindamas H. Šojaus plačią visuomeninę veiklą, Karaliaučiaus Albrechto universiteto Filosofijos fakultetas 1922 m. vasario mėn. 7 d. suteikė H. Šojaus Garbės daktaro ir laisvųjų menų magistro vardą, pažymėdamas, kad šis vardas suteikiamas ir už „visapusišką lietuviškųjų tautinių tradicijų atskleidimą ir išsaugojimą” [Iš Pratarmės].