LT1861 m. vasario 19 d. baudžiavos panaikinimo reforma buvo riba, nuo kurios prasidėjo nauja Lietuvos istorijos epocha - kapitalizmo epocha. Baudžiavą naikinti Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje buvo numatyta pagal atskirą "Vietinį nuostatą Vilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko gubernijose ir Vitebsko gubernijos dalyje". Atskiras nuostatas buvo skirtas vakarinėms Ukrainos gubernijoms - Kijevo, Podolės ir Volynės. Kiti du "Nuostatai" buvo skirti 37-oms pietų ir vidurio Rusijos gubernijoms, kuriose egzistavo valstiečių bendruomeninis žemės valdymas. "Bendrieji nuostatai" ir "Nuostatai" apie skirtinės žemėj išpirką, apie reformos vykdymo tvarką ir įstaigas buvo bendri visoms Rusijos imperijos gubernijoms, jų tarpe - Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos. Tačiau, dėl 1863 n. sukilimo Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje, baudžiavos panaikinimo reformos "Vietiniai nuostatai" buvo iš esmės pakeisti. Thip pat buvo pakeisti skirtinės žemės išpirkos nuostatai ir valstybės atsiskaitymo su dvarininkais tvarka. Be to, buvo pakeistos reformos įgyvendinimo "Taisyklės". Vietinių dvarininkų išrinkti taikos tarpininkai buvo pakeisti korumpuotais rusų valdininkais, kurie, anot pačių rusų istorikų, "veržėsi" į Lietuvą ir Baltarusiją "rusų nacionalinio elemento įkurdinimo tikslais" ir kurie neatitiko net M. Muravjovo-Koriko, prašiusio "griežtesnės atrankos" žmonių, numatytų tarnybai Šiaurės Vakarų gubernijose, reikalavimų [Iš Įvado].