Neapykantos nusikaltimai
LTApžvelgiamu laikotarpiu Lietuvos valstybės institucijos ir įstaigos ėmėsi realių žingsnių, siekdamos veiksmingesnio atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą, pradedant teisėsaugos pareigūnų kompetencijų kėlimu ir baigiant bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis stiprinimu. Prie teigiamų pokyčių smarkiai prisidėjo ir 2020 metų pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtas sprendimas byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą dėl teisėsaugos institucijų neveikimo neapykantą dėl seksualinės orientacijos kurstančių komentarų „Facebook“ atžvilgiu. 2020-2021 m. taip pat pasižymėjo ir gausiomis nevyriausybinių organizacijų iniciatyvomis, daugiausiai susijusiomis su visuomenės sąmoningumo kėlimu. Vis dėlto Teisingumo ministerijos pasiūlymas 2021 m. pradžioje iš dalies dekriminalizuoti neapykantos kalbą ir už ją taikyti administracinę atsakomybę, nors ir turėjo teisėsaugos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų palaikymą, buvo atsiimtas dėl visuomenėje kilusio pasipiktinimo. Nors apžvelgiamu laikotarpiu teisėsaugos institucijos užregistravo 2-3 kartais daugiau neapykantos kurstymo atvejų nei 2018-2019 m., šie skaičiai vargiai atspindi tikrą tokių nusikalstamų veikų paplitimo mastą. Be to, probleminiu aspektu išlieka tai, kad nors ir teoriškai įvestos, teisėsaugos institucijų ir teismų praktikoje vis dar neatskiriamos neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų sąvokos [p. 74].
