Saviraiškos ir žiniasklaidos laisvė
LTPalyginus su ankstesniu apžvalginiu laikotarpiu, 2020-2021 m. nepasižymėjo teisėkūros iniciatyvomis, kuriomis siekta riboti žodžio ar žiniasklaidos laisvę, tačiau ekstremalios situacijos ir nepaprastosios padėties įvedimas, reaguojant į migrantų ir pabėgėlių krizę, 2021 m. antroje pusėje lėmė itin plačius ir intensyvius žiniasklaidos darbo apribojimus, pasireiškusius tiek teisiniame reguliavime, tiek institucijų praktikoje. Nors buvo teisėkūros pastangų geriau užtikrinti saviraiškos ir žiniasklaidos laisvę, pavyzdžiui, inicijuojant strateginių ieškinių draudimą bei praplečiant viešojo asmens sąvoką, žurnalistai ir toliau susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis bei ydinga institucijų praktika, apribojant jų prieigą prie visuomenei svarbios informacijos. Menininkai, protestų dalyviai taip pat susidūrė su jų saviraiškos laisvės ribojimais – kai kurie iš jų gali būti vertinami kaip pagrįsti ir tinkamai subalansuojantys saviraiškos laisvę ir kitus svarbius interesus, kiti – neproporcingi ir galintys turėti atgrasomąjį poveikį teisės aktų saugomai saviraiškai. Buvo priimta ir svarbių teismų sprendimų, sprendžiančių esminius saviraiškos ir informacijos laisvės apsaugos ir jos subalansavimo su kitais viešaisiais interesais klausimus [p. 21].
