COVID-19 pandemijos įtaka sutarčių vykdymui
LTSutarčių teisė pasižymi itin dideliu teisinio reguliavimo stabilumu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose jurisdikcijose. Sutarčių teisė leidžia planuoti ūkinę-komercinę veiklą, tad jos reguliavimo nekintamumas yra būtina sąlyga. Todėl net ir globalios pandemijos sąlygomis sutarčių teisę reguliuojančių nuostatų beveik nebuvo bandyta keisti, t. y. įstatymų leidėjas praktiškai nemėgino valdyti esamų ir ateityje galbūt kilsiančių iššūkių keisdamas CK esantį sutarčių teisės reguliavimą. Tai reiškia, kad didžioji dalis sutarčių teisės problemų, susijusių su sutarčių vykdymu, buvo paliktos spręsti teismams. Nemažai sutarčių vykdymo problemų buvo nulemtos net ne pačios pandemijos, o vyriausybių taikytų priemonių pandemijai suvaldyti, tokių kaip karantino režimas, importo ar eksporto ribojimai. Daugiausia klausimų kilo vykdant, pavyzdžiui, komercinių patalpų nuomos sutartis dėl apribotos galimybės vykdyti veiklą, pirkimo–pardavimo sutartis dėl sutrikusių pasaulinių prekybos grandinių (pavyzdžiui, puslaidininkių gamyba), statybos rangos sutartis dėl statybinių medžiagų trūkumo, jų kainų šuolio ir kt. Toliau analizuojama, koks buvo pandemijos poveikis sutarčių vykdymui, atsižvelgiant į vartojimo sutartinių teisinių santykių ir civilinių-komercinių sutartinių teisinių santykių ypatumus. [Iš teksto, p. 167]
