Šeimos gydytojų kompiuterinis raštingumas ir kvalifikacijos tobulinimas nuotoliniu būdu

LTTyrimo tikslas. Įvertinti šeimos gydytojų kompiuterinį raštingumą bei jo įtaką kvalifikacijos tobulinimui nuotoliniu būdu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimui atlikti pasirinktas anoniminės anketinės apklausos tyrimo metodas. Specialiai šiam tyrimui sukurta anketa respondentams buvo pateikta elektronine forma. Anketinėje anoniminėje apklausoje dalyvavo Lietuvos PASPĮ dirbantys šeimos gydytojai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant "SPSS Statistics 24.0" ir "Microsoft Office Excel 2013" programas. Hipotezės apie požymių priklausomybes buvo tikrinamos taikant chi kvadratą (χ2) Rezultatai. Iš viso tyrime dalyvavo 188 šeimos gydytojai. Atsižvelgiant į subjektyvų tiriamųjų vertinimą, nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,001) kompiuterinio raštingumo lygio skirtumas tarp skirtingų amžiaus grupių šeimos gydytojų. Dauguma (96,8 proc.) respondentų teigė, kad jie yra kėlę profesinę kvalifikaciją nuotoliniu būdu. Respondentai, įvertinę savo kompiuterinį raštingumą prastai, statistiškai reikšmingai (p<0,001) dažniau nurodė, jog nepakankamas kompiuterinis raštingumas jiems yra kliūtis, keliant kvalifikaciją nuotoliniu budu. Tyrimo dalyviai, kurie įvertino savo kompiuterinį raštingumą gerai arba labai gerai, statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau rinkosi savarankišką mokomosios medžiagos studijavimą nei kiti respondentai. Išvados. Tyrimo dalyvių kompiuterinio raštingumo subjektyvus vertinimas skiriasi, priklausomai nuo amžiaus - kuo jaunesnis šeimos gydytojas, tuo jo kompiuterinis raštingumas geresnis, šeimos gydytojams, keliantiems kvalifikaciją nuotoliniu būdu, kompiuterinio raštingumo lygis turi įtakos jų pasirinkimams. Nepriklausomai nuo kompiuterinio raštingumo lygio dauguma respondentų bent iš dalies pritaiko nuotoliniu būdu įgytas žinias šeimos gydytojo darbe.

ENAim. To evaluate the computer literacy of family doctors and its influence on distance continuing professional development. Material and methods. The research method of anonymous questionnaires was chosen for the research. A questionnaire designed specifically for this study and was provided to respondents in electronic form. The questionnaires were filled in by Lithuanian family doctors working in primary health care (PHC) institutions. Statistical analysis provided by using SPSS Statistics 24.0 and Microsoft Office Excel 2013 programs. Hypotheses about dependency of features were checked by calculation of χ2 criteria. Results. The questionnaires were filled by 188 family doctors. A statistically significant (p<0.001) difference in the level of computer literacy was found between family physicians of different age groups. The majority (96.8%) of respondents stated that they have used distance continuing professional development opportunities. Respondents who rated their computer literacy poorly, statistically significantly (p<0.001) more often indicated that insufficient computer literacy is an obstacle for them to improve their qualifications remotely. Study participants who rated their computer literacy as good or very good were statistically significantly (p<0.05) more likely to choose to study the subject such as texts, pictures, diagrams, and so on by themselves than other respondents. Conclusions. The subjective assessment of computer literacy of respondents differs depending on the age - the younger the family doctor, the better his / her computer literacy. The level of computer literacy influences family doctors choices of distance continuing professional development. Regardless of the level of computer literacy, most of family doctors at least partly apply the knowledge acquired from distance continuing professional development in their practice.