Zigmantas Kuzmickis apie literatūrinį mokinių lavinimą

LTStraipsnyje pristatomos literato, literatūrologo ir pedagogo Z. Kuzmickio (1898-1976) literatūrinio lavinimo idėjos. Pagrindiniu mokyklinio literatūrinio lavinimo tikslu S. Kuzmickis laikė mokinio asmenybės ugdymą ir jo kūrybiškumo puoselėjimą. Literatūros kūrinyje glūdinčių charakterio ugdymo galimybių realizavimas priklauso nuo mokytojo asmens, jo meninių ir pedagoginių gebėjimų, pasaulėjautos ir intuicijos. Mokytojui turi būti keliami aukšti dorovės, patriotiškumo ir inteligentiškumo reikalavimai. Literatūros dėstymo metodas turi būti ypatingas, einantis iš gilaus estetinio paties mokytojo išgyvenimo. Mokytojo uždavinys pamokoje - subtiliai tarpininkauti tarp literatūros kūrinio ir mokinių. Literatūrinio lavinimo sistemoje reikšmingą vietą užima artistiniai (teatro) elementai, tačiau mokytojui, kaip tarpininkui, negana rūpintis vien kūriniu, jo pateikimu ir interpretavimu, jis turi nuolat atsižvelgti ir į mokinius, jų amžiaus interesus, nuostatas, būseną, todėl čia reikalingas tam tikras mokytojo savarankiškumas, kūrybinis lankstumas. Būtina ugdymo sąlyga - išsaugoti vaiko kūrybinę laisvę, nenustelbti jo iniciatyvos ir savarankiškumo. S. Kuzmickio mintys apie literatūrinį lavinimą ir šiandien vertos pedagogų dėmesio, jo propaguojama meninė kryptis galėtų padėti atnaujinti literatūros mokymą, išsivaduoti iš perdėm didelio suracionalėjimo ir akademiškumo.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Pedagogika; Meninis ugdymas; Literature; Pedagogics; Artistic education.

ENThe article delivers literary education ideas of a writer, a literaturologist, and a pedagogue Z. Kuzmickis (1898-1976). In the opinion of S. Kuzmickis, the main objective of literary education at school is the development of the individuality and the creativity in schoolchildren. The implementation of possibilities of developing the individuality of schoolchildren present in literary creations depends on a personality of a teacher, his/her artistic and pedagogic skills, worldview, and the intuition. Teachers should meet high requirements in regards to their morality, patriotism, and intelligence. Literature should be taught in a special way, which should come from deep aesthetic experience of a teacher. Teacher’s task during a lesson is a subtle mediation between a literary creation and schoolchildren. Artistic (theatre) elements occupy significant place in a system of literary education, but teachers, as mediators, should not limit themselves by a literary creation, its presentation, and interpretation; he/she should take into account schoolchildren in class: their interests, attitudes, and states; therefore teachers should posses certain independence and creative flexibility. Necessary condition of the education is preserving a creative freedom of children, and nourishing their creative initiatives and autonomy. S. Kuzmickis thoughts about literary education are worth the attention of pedagogues even in nowadays; artistic direction propagated by him may help renewing literary education and avoiding too much rationality and academicism.