Maironio gatvė 12

LT2021 m. atlikti žvalgomieji tyrimai planuojamo rekonstruoti pastato aplinkoje, sklype Maironio g. 12, Sereikiškių parko (UK 36119), Vilniaus vandenvietės pastatų komplekso (UK 28005) teritorijose. Jų metu tirti 7 šurfai (32,5 m2 bendras plotas). Istorinė pastatų užstatymo raida yra susijusi su Vilniaus Šventųjų Pranciškaus Asyžiečio, Bernardino Sieniečio bei Šv. Onos bažnyčių ir bernardinų vienuolyno statinių ansambliu (UK 766). Kazimieras Jogailaitis iš karališkosios žemės išskirtą sklypą padovanojo vienuoliams bernardinams, 1579 m. šią privilegiją patvirtino Steponas Batoras, o 1744 m. – Augustas III. Bernardinai XV a. pabaigoje pastatė mūrinę bažnyčią ir vienuolyną. Vienuoliai teritoriją valdė beveik 400 metų, iki 1864 m. Pelkėtą ir šaltiniuotą sklypą jie pavertė sukultūrintu sodu su tvenkiniais, kanalais, sodais ir daržais. XVIII a. sklypo V dalį (dabartinės Maironio gatvės zona) pertvarkė į reprezentacinį uždaro tipo parką dvasiškių aukštuomenei, suskaidytą stačiakampiais kvartalais, apsodintą egzotiškais medžiais. ŠR (dabartiniame Sereikiškių parke) susiformavo ūkinis vienuolyno sektorius, kurį sudarė 2 ilgi L plano pastatai su uždaru kiemu, kuriuose buvo kepykla, alaus darykla, tarnų kambariai, grūdų aruodas, arklidės, stalių, račių ir batsiuvių dirbtuvės, tvartai, pirtis. [...] [p. 441-442].

ENIn 2021, seven test pits (32.5 m2 in total) were excavated in Sereikiškės Park in Vilnius (Maironio Str. 12). The foundations of a building indicated on a plan of the area dating from 1847 were absent in test pits 2, 5, and 6. Test pit 5, however, yielded a 19th-century rubble deposit which may be indicative of the location of the building in question. Test pit 1 revealed the partial wall of a building, which dated from the second half of the 19th to the early 20th century based on initial estimates. Similarly, test pit 6 contained the partial wall of a building (initially dated to between the second half of the 19th and the early 20th century) and a 17th-century plank arrangement, likely a floor. A potential earthen floor was discovered in test pit 7, evidenced by the presence of packed burnt clay. The earliest levels of a 16th–17th-century layer were recorded in test pits 1, 2, 6, and 7, at a depth of 1.5–2.4 m. Overall, the archaeological layer (black peaty sand) was sparse, yielding relatively few finds.