Diskriminacijos draudimo principas tarptautinėje teisėje: diskriminacijos fakto nustatymo kriterijai : disertacija

LTŠioje disertacijoje tiriama diskriminacijos draudimo principo tarptautinėje teisėje vieningumo ir specifiškumo problema. Kriterijai, taikomi siekiant nustatyti diskriminacijos faktą konkrečioje byloje, čia suvokiami kaip atspindintys diskriminacijos sąvokos skirtingose tarptautinės teisės srityse panašumus ir skirtumus. Todėl tiriami būtent šie kriterijai. Pagrindinis disertacijos tikslas - nustatyti visoms šiuo požiūriu reikšmingoms tarptautinės teisės sritims bendrus diskriminacijos fakto nustatymo kriterijus, taikytinus konkrečiose bylose, ir apibrėžti tokių kriterijų taikymo ribas. Darbo išvados patvirtina tokius ginamuosius teiginius. Visais atvejais diskriminacijos draudimo tarptautinėje teisėje klausimui analizuoti tinka tie formalieji diskriminacijos fakto nustatymo kriterijai, kurie nepriklauso nuo teisės subjektų lygybės turinio. Tačiau tokie kriterijai gali būti nepakankami faktinės lygybės pažeidimams nustatyti, todėl būtina nagrinėti ir diskriminacijos draudimu užtikrinamos faktinės teisės subjektų lygybės turinį. Teisės subjektams užtikrinamos faktinės lygybės turinys nėra tiek aiškus ir apibrėžtas, kad jį būtų galima nusakyti formaliais kriterijais. Todėl tokie formalieji kriterijai, kurių turinys priklauso nuo užtikrinamos faktinės lygybės turinio, konkrečioje byloje sprendžiant diskriminacijos fakto klausimą gali būti tik pagalbiniai, o jų taikymo apimtis – ribota. Tokiu atveju pirmenybė turėtų būti teikiama neformalizuotai analizei. [Iš leidinio]

ENThis dissertation studies the problem of uniformity and specificity of the principle of prohibition of discrimination in international law. Criteria applicable to establish the fact of discrimination in a specific case are here perceived as reflecting similarities and differences of the concept of discrimination in different areas of international law. Hence, namely these criteria are studied. The main goal of the dissertation is to establish general criteria for establishing the fact of discrimination for all relevant areas of international law applicable in specific cases and to define limits of application of such criteria. Conclusions of the paper confirm the following defensive statements. In all cases analysis of the issue of prohibition of discrimination in international law may be based on formal criteria for establishing the fact of discrimination which are independent of the content of equality of legal entities. However these criteria may be insufficient for establishing violations of factual equality, so it is necessary to analyse the content of factual equality of legal entities ensured by prohibition of discrimination. The content of factual equality ensured for legal entities is not as clear and defined so that it could be expressed through formal criteria. Hence, such formal criteria the content whereof depends on the content of the factual equality ensured in a specific case when dealing with the issue of the fact of discrimination may only be auxiliary and the scope thereof is limited. Here priority should be given to non-formalised analysis.