LTBylinėjimosi išlaidų finansavimas tai situacija, kai siekdamas gauti kompensaciją už pažeidimą investuotojas pasitelkia kitą su ginču nesusijusią šalį, kad gautų finansavimą teisinėms išlaidoms padengti. Įprastai sutartį dėl bylinėjimosi išlaidų padengimo investuotojas sudaro su investiciniu fondu, pagal ją investicinis fondas sumoka teisininkams, ekspertams ar kitiems su byla dirbantiems asmenims, o užmokestį už tai investicinis fondas gauna tik investuotojui gavus kompensaciją. Prieš suteikdamas finansavimą, investicinis fondas išanalizuoja, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl ko kilo ginčas, kokiais įrodymais kiekviena ginčo šalis grindžia savo poziciją, kokia labiausiai tikėtina priteistos kompensacijos suma, koks pasirinktas ginčo sprendimo būdas, koks tikėtinas ginčo išsprendimo ir priteistos kompensacijos išieškojimo laikotarpis. Kadangi fondas siekia finansinės grąžos savo investuotojams, jis finansuoja tik pagrįstą poziciją turinčio investuotojo bylinėjimosi išlaidas. Investicinis fondas nėra suinteresuotas įsitraukti į procesą išimtinai tik dėl dalyvavimo jame. Lietuvos įstatymų leidėjas nėra numatęs tiesioginių bylinėjimosi finansavimo apribojimų. Tačiau bylinėjimosi išlaidų finansavimo sutartį sudarančios šalys turėtų susitarti dėl esminių sąlygų ir užtikrinti, kad būtų taikomi lygiateisiškumo, sąžiningumo ir protingumo principai.Bylinėjimosi išlaidų finansavimo sutartis negali prieštarauti viešajam interesui, turėtų būti rašytinė. Papildomai bylinėjimosi išlaidų finansavimą siūloma reguliuoti ir investicijų apsaugos ir skatinimo sutartyse. Siūloma uždrausti investuotojams gauti finansavimą visais arba tik tam tikrais atvejais, kai investuotojas siekia bylinėtis nesąžiningai ar tik dėl politinių priežasčių, taip pat jeigu bylinėjimosi finansavimas yra neprotingai brangus. Autorės nuomone, šie pasiūlymai neužtikrina investuotojų ir valstybių interesų tinkamo suderinimo siekiant skatinti ar apsaugoti tarptautines investicijas.