Arbitražo teismo sprendimas, viešoji tvarka ir (galimai) korupcinė veika: kur brėžti ribą?
LTArbitražo procesui būdinga tai, kad jame nėra apeliacijos – priimtas arbitražo teismo sprendimas yra galutinis, o teismas jį gali panaikinti ar atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti tik labai ribotais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų – prieštaravimas viešajai tvarkai. Tiek Lietuvos, tiek užsienio teismų praktikoje viešosios tvarkos sąvoka yra suprantama siaurai, kaip apimanti tik pačius fundamentaliausius principus ir vertybes. Todėl kyla klausimas, kaip turėtų elgtis nacionalinis teismas, jei ginčo šalis įrodinėja, kad arbitražo teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar atsisakyta jį pripažinti dėl to, jog yra įrodymų, kad ginčo sutartis buvo sudaryta ar vykdoma korupciniais veiksmais. Šiame straipsnyje pristatoma viena konkreti byla, kurią nagrinėjo Šveicarijos, Prancūzijos ir Anglijos teismai, rodo, kad teismų išvados skiriasi. Straipsnyje analizuojami skirtingi teismų požiūriai ir bandoma rasti atsakymą, kaip turėtų elgtis Lietuvos teismai, susidūrę su tokia dilema.
