Gegrėnai. Bažnyčios varpinė ir varpai

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėGegrėnai. Bažnyčios varpinė ir varpai
Kita antraštėGegrėnai church Belfry and Bells
AutoriaiŠverebas, Povilas
ŠaltinisPlungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. T. 3, Plateliai, Beržoras, Gintališkė, Šateikiai, Žem. Kalvarija, Gegrėnai / sudarytojas Adomas Butrimas Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. P. 309-311.
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTMiesteliai; Bažnyčios; Varpai; Varpinės; Gegrėnai
ENChurch
Santrauka / Anotacija

LTGegrėnų Jėzaus Nazariečio bažnyčios šventorius aptvertas statinių tvora. Jo pietiniame kampe ant akmens mūro pamatų stovi medinė kvadratinės formos, 4,05 x 4,05 m dydžio varpinė. Ji sudėtinio tūrio, su prieangiu, apie 7 m aukščio, apkalta išilginėmis lentomis. Stogas keturšlaitis, dengtas šiferiu, užsibaigiąs nedideliu kaltiniu metaliniu kryžiumi. Viršutinėje varpinės dalyje įrengtos galeros. Varpinėje kabo vienas vidutinio dydžio varpas, kuris nulietas 1884 m. Valdajuje, Novgorodo gubernijoje (Rusija) Pelagijos Ivanovnos Usačiovos fabrike. Instrumentas sveria 22 pūdus ir 15 svarų, tai yra 366,5 kg. Varpas puoštas akantų lapų, gan aukšto reljefo ornamentais, pašvęstas Šv. Vladislovo garbei. Instrumentas pasižymi gan melodingu balsu. Skambinama įsiūbuojant patį instrumentą. Peržiūrėjus bažnyčios vizitacijos aktus ir inventorius, nustatyta, kad 1776 m. Gegrėnuose jau stovėjo atviro tipo varpinė, kai instrumentus dengė tik ant stulpų iškeltas stogelis. XIX a. vid. pastatyta uždaro tipo varpinė. Dabartinis pastatas suręstas 1882 m. Jis ne kartą remontuotas. Varpų skaičius atskirais laikotarpiais skyrėsi. Nustatyta, kad vieną instrumentą paėmė 1831 m. sukilėliai, o du per Pirmąjį pasaulinį karą išsivežė vokiečiai. Varpų netektį rodo ne tik dokumentai, bet ir ant varpinės sijų likusios dviejų instrumentų tvirtinimo žymės. Anksčiau bažnyčios bokštelyje visą laiką kabojo signatūra. Jos likimo nepavyko išsiaiškinti. [Iš leidinio]

ENThe churchyard of the Church of Jesus of Nazareth in Gegrėnai is enclosed by a palisade. Its southern corner features a wooden square belfry measuring 4.05 x 4.05 m, built on a stone foundation. Marked by a complex space and measuring 7 m in height, the belfry has a porch and a longitudinal board siding. The hipped roof has a slate covering and a small wrought iron cross at the top. The upper part of the belfry boasts galleries. The belfry has one medium-sized bell cast in 1884 in the foundry of Pelageya Ivanovna Usacheva in Valday, the Novgorod Governorate (Russia). The bell weighs 366.5 kg. It is adorned by acanthus design patterns of a fairly high relief, dedicated to St. Ladislaus. The bell's sound is rather melodious and is obtained by swinging the bell itself. A review of the church’s visitation records and stock books has established that already in 1776 Gegrėnai had an open-type belfry with just a small roof raised on pillars and covering the bells. The mid-19th c. saw construction of a closed tower. The current building was erected in 1882 and underwent several major repairs. The number of bells differed in various periods. The study has established that one of the bells was confiscated in 1831 by the rebels, while two bells were taken by the Germans during World War I. Proof of the bells’ loss is found not only in the documents but also on the belfry’s beams that show marks of their former fastening. Previously, a signature used to hang in the belfry, but the study failed to find out its fate.

Mokslo sritisMenotyra / Arts
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1041
Atnaujinta2020-09-19 16:14:05
Metrika Peržiūros: 5