Žvalgomieji tyrimai Kražiuose

LT2021 m. žvalgomieji tyrimai vykdyti Aukštojoje, S. Dariaus ir S. Girėno, Pievų, M. K. Sarbievijaus, M. Valančiaus, Vytauto ir Žemojoje gatvėse Kražių senojo miesto vietos (UK 13012), Kražių miestelio istorinės dalies (UK 17089) teritorijose (Kelmės r., Kražių sen.). Kražių žemė pirmą kartą minima 1253 m. Tuomet gyvenvietė formavosi kairiajame Kražantės upelio krante. Kražius 1559 m. nusipirko Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Radvila. 1565 m. Mikalojus Radvila Juodasis miestelio Š dalyje pastatė mūrinę pilį. Prie jos palei kelius į Raseinius, Kaltinėnus ir Užventį ėmė kurtis amatininkai ir pirkliai. 1569 m. Kražių valsčių matuojant valakais, išmatuota nauja miestelio dalis dešiniojoje Kražantės pusėje. Tuomet Didžioji, dabar M. K. Sarbievijaus, gatvė sujungė turgaus aikštę su benediktinių bažnyčia ir vienuolynu, 1639 m. įsteigtu miestelio P dalyje. XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje Kražiai nukentėjo per karus ir gaisrus, tačiau miestelis greitai atsikurdavo. Trūkstant vietos krautuvėlėms XVIII a. II pusėje sumažinta turgaus aikštė ir kiek pakeista ŠR gale M. K. Sarbievijaus gatvės trasa. Dėl tankaus užstatymo miestelis prarado taisyklingą formą, susidarė painus gatvių tinklas. 1941 m. birželio 25 d. prasidėjus II Pasauliniam karui, Raudonosios armijos artilerijos ugnis uždegė miestelį. Sudegė 90 % pastatų. Po karo miestelis atstatytas, iškilo standartiniai vienbučiai mūriniai arba mediniai namai. [...] [p. 363-364].

ENIn 2021, a field evaluation (72 test pits totalling 94.0 m²) was conducted at the site of planned water, sewer, and power mains on Aukštoji, S. Dariaus ir S. Girėno, Pievų, M. K. Sarbievijaus, M. Valančiaus, Vytauto, and Žemoji Streets in Kražiai (Kelmė District, W Lithuania). S. Dariaus ir S. Girėno Street yielded a 1–2.1 m thick cultural layer containing 17th– 20th­century finds, wooden structures, stone paving, and building remnants; the NW end of M. K. Sarbievijaus Street, a 0.7–1.47 m thick cultural layer containing isolated 18th–19th­century finds; the section between M. K. Sarbievijaus St. 4 and 17, a 0.85–2 m thick layer containing 16th–19th­century finds and building remnants; its SE end, at a depth of 0.9–1.1 m in Test Pit 47, a roughly 40 cm thick archaeological layer horizon containing 16th–17th­century finds; the NW edge of the nameless alley connecting M. K. Sarbievijaus Street with M. Valančiaus Street and part of Pievų Street, a 16th–19th­century archaeological layer with a roughly 65 cm thick horizon containing finds; under the stone paving from the first quarter of the 20th century in a 407 m long section of M. Valančiaus Street, an archaeological layer, up to 90 cm thick, containing sherds of 16th–18th­century earthenware vessels and bowls as well as fragments of ‘bowl­shaped’ (Schüsselkacheln) and panel (Blattkacheln) stove tiles; and a roughly 70 cm long section of Žemoji Street, a 1.15–1.4 m thick cultural layer, the bottom 40–55 cm thick horizon of which contained sherds of 16th–18th­century earthenware vessels, stove tile fragments, the remains of wooden stakes and a wooden spade, and a large quantity of chopped animal bones.