Alytaus dvarvietė

LT2021 m. Alytaus dvarvietės teritorijoje (Alytaus miestas) atlikti žvalgomieji tyrimai. Darbai vykdyti dvarvietės P dalyje, planuojamos tvarkyti Šilelio gatvės ruože. Kairiajame Nemuno krante gyvenvietė pradėjo vystytis vėliau nei dešiniajame, vadinamajame pirmajame Alytuje, tik išnykus kovų su kryžiuočiais grėsmei. Dvaro sodyba galėjo būti įkurta apie XV a. vidurį, po Melno taikos. Dvaras, kaip administracinis vienetas, bei Alytaus ekonomijos centras egzistavo iki ATR trečiojo padalijimo 1795 m. (ATL 2018 metais, 2019, p. 199–205). Ties dvarvietes P riba iki XX a. vidurio į Nemuną tekėjęs upelis buvo užpiltas XX a. II pusėje, suformuota Upelio gatvė. 2018 m. dvarvietės teritorijoje atlikti žvalgomieji tyrimai jos vertingosioms savybėms patikslinti. Ištirtos 3 perkasos ir 24 šurfai, iš viso 180 m2 plotas, fiksuoti dvaro laikotarpiu susiformavę tamsiai pilko grunto sluoksniai su XV–XIX a. radiniais, smulkiais geležies amžiaus lipdytinės keramikos, daugiausia I–II a. brūkšniuotos, fragmentais. Rasta pavienių titnago nuoskalų, skelčių, įmovinis kirvelis (ATL 2018 metais, 2019, p. 199–205). [...] [p. 203-204].

ENThe 2021 field evaluation (6 test pits totalling 6.5 m2) in the S part of the Alytus Manor site revealed a valuable archaeological layer in Test Pits 1 and 2, which were on higher ground. Under the surface layer in Test Pit 1, from a depth of 20 cm, was a layer containing 17th–20th-century finds followed from a depth of 50–60 cm by a grey dusty layer containing 16th–17th-century finds and small sherds of Iron Age handbuilt pottery, mostly with brushed surfaces and at a depth of roughly 90 cm, sterile soil. In Test Pit 2, an analogous layer was identified above the sterile soil, only it had survived fragmentarily and contained no finds.