Nuotolinio administracinio proceso ypatumai

LTInformacinių technologijų ir interneto ryšio plėtra XX amžiaus pabaigoje – XXI amžiaus pradžioje paskatino e. valdžios koncepcijos atsiradimą. E. teisingumas yra šios koncepcijos dalis. Europos e. teisingumo strategija buvo paskelbta 2008 metais. Strategijos tikslas – teisės į teisingumą įgyvendinimo gerinimas, teisminių institucijų bendradarbiavimas ir paties teisingumo veiksmingumas. Daug dėmesio buvo skiriama teisminių procesų skaitmeninimui. Nuotoliniai teismo posėdžiai Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktose buvo pripažinti ir apibūdinti jau XXI a. 2-ojo dešimtmečio pradžioje. Tačiau šis teisenos būdas nebuvo plačiai taikomas dėl techninių problemų ir nepakankamo teisinio reglamentavimo. COVID-19 pandemija paveikė visas gyvenimo ir ekonomikos sritis. Siekiant išsaugoti žmogaus teisę į teisingumą ir nenutraukti teismų darbo, pradėta rengti nuotolinius teismo posėdžius. Patirtis atskleidė, kad šie posėdžiai yra patogūs ir naudingi. Buvo nustatyta, kad administracinėje teisenoje, ypač organizuojant kvazi teisminių institucijų darbą, tokie posėdžiai gali būti plačiai taikomi. Todėl nuotolinių posėdžių organizavimas administracinėse teismuose ir kvazi teisminėse institucijose buvo tęsiamas ir ne karantino metu, atsižvelgiant į proceso dalyvių pageidavimus. Plačiai taikant telekonferencijas ir vaizdo konferencijas teismų darbe, buvo nustatytas poreikis tobulinti Lietuvos teisinę bazę. Straipsnyje analizuojami nuotolinio administracinio proceso ypatumai ir teisinio reglamentavimo pokyčiai bei pateikiamos išvados. Reikšminiai žodžiai: administracinis procesas, nuotoliniai teismo posėdžiai, telekonferencijos, informacinės technologijos, e. teisingumas. [Iš leidinio]

ENThe development of information technology and internet communication in the late 20th and early 21st centuries has challenged the emergence of the concept of power. E-justice is part of this concept. The European e-justice strategy was published in 2008, with the aim of improving the implementation of the right to justice, cooperation between judicial authorities, and the effectiveness of justice itself. Much attention has been paid to the computerization of court proceedings. Remote court hearings were already recognized and described in the legal acts of the European Union and Lithuania at the beginning of the second decade of the 21st century. However, this approach had not been widely used due to technical problems and insufficient regulation. The COVID-19 pandemic affected all walks of life and the economy. In order to preserve the human right to justice and so as not to interrupt the work of the courts, remote court hearings were held. Experience has shown the convenience and usefulness of these meetings. It has been found that in administrative justice, especially when organizing the work of quasi-judicial structures, such hearings can be applied almost without problems. Therefore, the organization of remote meetings in administrative courts and quasi-judicial organizations was continued during the non-quarantine year, depending on the wishes of the participants in the proceedings. However, the widespread use of teleconferencing and videoconferencing in the work of the courts has highlighted the need to improve Lithuania’s legal framework. This article analyzes the peculiarities of the remote administrative process and legal regulation. Keywords: administrative process, remote court hearings, teleconferencing, information technology, e-justice. [From the publication]