Apie teisingumą Lietuvoje. Koks jis yra ir koks turėtų būti? Svarbiausi nacionaliniai 9-osios Europos socialinio tyrimo bangos rezultatai
LT9-ojoje EST bangoje į tyrimo klausimyną pirmą kartą buvo įtrauktas kintantis klausimų modulis "Teisingumas ir sąžiningumas" (angl. Justice and Fairness), kuris remiasi keturių politikos dimensijų išskyrimu: kokie ištekliai arba gėrybės (pajamos, turtas ir išsilavinimas) yra paskirstomi ir kaip vienodai jie paskirstomi (paskirstomasis, arba distribucinis, teisingumas); kaip šios gėrybės paskirstomos (procedūrinis teisingumas); kokie individai laikomi solidarios bendruomenės dalimi ir kas gali reikšti atitinkamas pretenzijas dėl gėrybių paskirstymo (teisingumo aprėptis, arba mastas); ir kokiu mastu gėrybių paskirstymo ir perskirstymo kaštai ir nauda daro poveikį visuomenei (tarpgeneracinis teisingumas, arba teisingumas tarp kartų). Suteikdamas galimybę palyginti įvairių šalių gyventojų požiūrius šiais klausimais, minėtas EST modulis apima pagrindinius Europos visuomenėse kylančius politinius iššūkius: dorojimasis su didėjančia ekonomine ir švietimo nelygybe, migrantų integracija į esamas socialines struktūras ir ekologinio bei socialinio tvarumo užtikrinimas (Europos socialinis tyrimas, 2018). Lietuvoje Europos socialinio tyrimo 9-osios bangos apklausą 2019 m. rugsėjo 21 d. – gruodžio 15 d. atliko rinkos tyrimų bendrovė "RAIT" 2019 m. Lietuvoje buvo apklausti 1835 respondentai, o visame tyrime dalyvavo 47 086 Europos gyventojai.Šiame leidinyje aptariami EST apklausos rezultatai šiose keturiose klausimų grupėse apie teisingumą ir sąžiningumą: 1. Paskirstomasis teisingumas: bendrųjų gėrybių paskirstymo principai – kiek tikimasi duoti ir gauti? Ar visuomenė yra teisinga, kai pajamos ir turtas vienodai paskirstyti visiems žmonėms? O gal tada, kai darbštūs žmonės uždirba daugiau nei kiti? Ar visgi visuomenė teisinga tada, kai rūpinasi neturtingaisiais ir tais, kuriems reikia pagalbos, nepaisant jų indėlio į visuomenę? Kita vertus, gal visuomenė yra teisinga, kai žmonės iš aukštą visuomeninę padėtį užimančių šeimų naudojasi privilegijomis savo gyvenime? 2. Paskirstomasis teisingumas: gaunamų pajamų teisingumas. Ar žmonėms atrodo, kad jų uždarbis prieš mokesčius ir po mokesčių yra neteisingai mažas, teisingas, o gal neteisingai didelis? 3. Paskirstomasis teisingumas: pajamų paskirstymo šalyje teisingumas. Ar 10 proc. daugiausia šalyje uždirbančiųjų pajamos yra neteisingai didelės, o gal teisingos, o gal neteisingai mažos? O ar teisingas atlygis 10 proc. mažiausiai uždirbančiųjų? Galiausiai ar turtiniai skirtumai Lietuvoje yra neteisingai maži, teisingi, ar neteisingai dideli? 4. Bendras tikėjimas teisingu pasauliu. Ar žmonės iš esmės gauna tai, ko nusipelno? O ar teisybė visada nugali neteisybę? Galiausiai ar ilgainiui žmonėms bus atlyginta už neteisybę? Pabandykime atsakyti, kiek lygybės, atlyginimo už pastangas, solidarumo ir privilegijų ir kokių pajamų reikia, kad visuomenė būtų teisinga. Ar Lietuvos ir likusios Europos gyventojų nuostatos šiais klausimais sutampa, ar visgi labai skiriasi? [Iš Įvado].
