Apkaltos konstitucinio reguliavimo kaita

LTApkalta – ypatinga parlamentinė procedūra, kurią vykdo Seimas, o Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar aukščiausių valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Šis konstitucinis institutas per kelis dešimtmečius gana ženkliai pakito – keitėsi subjektų, galinčių inicijuoti apkaltą, sąrašas, apkaltos sampratoje išryškėjo parlamentinio proceso esminis aspektas, priimta Konstitucijos pataisa dėl konstitucinių apkaltos pasekmių galiojimo sutrumpinimo. Ši naujausia 2022 metų balandžio 21 d. Seime priimta Konstitucijos pataisa brendo išties ilgai, nes jau nuo 2011 m. sausio 6 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos byloje Paksas prieš Lietuvą priimto sprendimo buvo akivaizdu, kad atitinkama korekcija turės būti atlikta. Sprendime buvo pabrėžta, kad nuolatinis ir negrįžtamas konstitucinis draudimas pareiškėjui būti renkamam į parlamentą pripažintas neproporcingu ir pažeidžiančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 3 straipsnyje įtvirtintą teisę kandidatuoti į įstatymų leidybos instituciją. Net ir anksčiau, netrukus po 2004 m. pašalinimu iš užimamų pareigų pasibaigusios Prezidentui inicijuotos apkaltos bylos, reikšmingai paskatinusios apkaltos teorinės ir empirinės analizės raidą, kildavo įvairių pasvarstymų dėl neterminuotos konstitucinės sankcijos egzistavimo ydingumo. Vis dėlto ankstesni bandymai išspręsti probleminę situaciją nebuvo vaisingi dėl skirtingų priežasčių – tiek politinės iniciatyvos ar vienybės stokos, tiek ir pamirštant (ignoruojant) būtinybę tokius pokyčius įtvirtinti ne ordinarinėje teisėje, o atlikus reikiamas Konstitucijos nuostatų pataisas. Reikšminiai žodžiai: apkalta, konstitucinė atsakomybė, pašalinimas iš pareigų, konstituciniai padariniai. [Iš leidinio]

ENImpeachment is a special parliamentary procedure executed by the Seimas and the Constitutional Court, which concludes whether the specific actions of the highest state officials who are being impeached are in conflict with the Constitution. The constitutional institute has changed quite significantly over the past several decades: the list of entities that can initiate impeachment has changed; an essential aspect of the parliamentary process has emerged in the concept of impeachment; and an amendment to the Constitution was adopted regarding shortening the validity of the constitutional consequences of impeachment. This latest amendment to the Constitution, adopted by the Seimas on 21 April 2022, has been in the making for a very long time, as since the adoption of the decision of the Grand Chamber of the European Court of Human Rights on 6 January 2011, in the case of Paksas v. Lithuania, it was obvious that the relevant correction was necessary.The decision emphasized that a permanent and irreversible constitutional ban on the applicant being elected to the Parliament was declared disproportionate, and violated the right of being eligible to be elected to the legislative authority established in Article 3 of the First Protocol of the Convention for Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Even earlier – shortly after the impeachment of the President in 2004, which significantly encouraged the development of the theoretical and empirical analysis of impeachment – various considerations regarding the defectiveness of the existence of a termless constitutional sanction occurred. However, previous attempts to solve this problematic situation were not fruitful for different reasons, which included both the lack of political initiative or unity, and forgetting (or ignoring) the need to establish such changes not in ordinary law, but while making the necessary amendments to the provisions of the Constitution. Keywords: impeachment, constitutional responsibility, removal from office, constitutional consequences. [From the publication]