Ambivalencija S. Kierkegaard'o nerimo (Angest) sampratoje

LTStraipsnyje sprendžiamos dvi su Søreno Kierkegaard’o "Angest" sampratos interpretacija susijusios problemos. Pirma, kvestionuojama tendencija Kierkegaard’o "Angest" interpretuoti kaip „baimę be objekto“ ir gretinti ją su Martino Heideggerio "Angst" samprata. Prieštaraujant šiai interpretacijai, analizuojama Kierkegaard’o knyga "Nerimo sąvoka", atskleidžiant ambivalenciją kaip pagrindinį Kierkegaard’o "Angest" sampratos bruožą. Antra, svarstomas "Angest" vertimo į lietuvių kalbą klausimas, kritikuojant nusistovėjusią tradiciją "Angest" versti kaip „baimė“ bei palaikant vertėjos Ievos Tomaševičiūtės siūlomą vertinį „nerimas“. Kritikos pagrindą sudaro ta pati "Angest" ambivalencija: "Angest" interpretuojamas kaip paradoksali trauka tam, kas baugina. Pirmoje straipsnio dalyje išskleidžiamas" Angest" aprašymuose glūdintis ambivalencijos momentas. Antroje dalyje glaustai aptariamos Kierkegaard’o ir Heideggerio filosofinės prieigos per jų santykį su nerimo tema, akcentuojant jų skirtumus. Parodoma, kad Kierkegaard’o dėmesys nerimo ambivalencijai yra susijęs su Kierkegaard’o filosofijos praktine orientacija ir asmens individuacijos problematika. Pagrindiniai žodžiai: Kierkegaard’as, Angest, nerimas, baimė, ambivalencija.

ENThe paper considers two problems related to the interpretation of S. Kierkegaard’s conception of "Angest". Firstly, a tendency to interpret Kierkegaard’s "Angest" as a “fear without an object” and to posit its similarity to Heidegger’s "Angst" is put in question. Questioning this interpretation, an analysis of The Concept of Anxiety is undertaken, in order to reveal ambivalence as the primary feature of Kierkegaard’s conception of "Angest". Secondly, the question of translating "Angest" into Lithuanian is addressed, criticizing the established tradition of translating "Angest" as “baimė” (fear) and supporting translator’s I. Tomaševičiūtė’s choice of “nerimas”. The aforementioned ambivalence of "Angest" serves as the basis for the critique, revealing "Angest" as a paradoxical attraction to that, which frightens. The first part of the paper expounds on the moment of ambivalence in the descriptions of "Angest", found in The Concept of Anxiety. The second part compares and underlines the differences between the philosophical approaches of Kierkegaard and Heidegger. It is shown that Kierkegaard’s attention to the ambivalence of "Angest" is related to the practical bent of Kierkegaard’s philosophy and the problematics of personal individuation. Keywords: Kierkegaard, Angest, anxiety, fear, ambivalence.