Bankinio sektoriaus skolinimo pokyčių vertinimas ekonomikos ciklo kaitos kontekste: Baltijos šalių atvejis

LTEgzistuojant stiprioms globalizacijos sąlygoms, stiprėjant integraciniams procesams bei augant tarpusavio priklausomybei, šalių ekonomikos ir finansų sektoriai tampa vis labiau priklausomi vienas nuo kito. Tokios priklausomybės egzistavimu buvo galima įsitikinti, sąlyginai neseno įvykio atveju, kuomet finansų rinkų nemokumo problemos, prasidėjusios JAV, „užkrato“ principu privedė daugelio pasaulio šalių finansų sistemas prie padidėjusių rizikų bei nemokumo problemų. Pastarųjų įvykių egzistavimas skatino mokslininkus ir tyrėjus domėtis finansų sistemų bei institucijų probleminėmis sritimis, ypatingai bankinio sektoriaus institucijų veikla, o taip pat tos veiklos priklausomybe nuo ekonomikoje vykstančių procesų pokyčių bei cikliškumo. Didėjanti besivystančių rinkų svarba globalioje ekonomikoje, skatina domėtis šių rinkų bankiniais sektoriais, kadangi kiekvieno rinkos dalyvio veiklos pokyčiai tampa itin reikšmingi globaliu mastu. Dėl tyrimų, susijusių su besivystančių šalių bankinių sektorių skolinimo pokyčiais ir jų priklausomybe nuo makroekonominių veiksnių, ekonomikos ciklo kaitos kontekste, trūkumo bei globalios finansų krizės sukelto nevienodo poveikio finansų sistemoms, straipsnyje analizuojami Baltijos šalių bankinių sektorių skolinimo pokyčiai, įvertinant ekonomikos ciklo kaitos poveikį. Tyrimo objektas – Baltijos šalių bankų sektoriaus skolinimo pokyčiai. Straipsnyje trumpai apžvelgiami kitų autorių atlikti tyrimai, susiję su sąryšiu tarp bankinio sektoriaus skolinimo ir ekonomikos ciklo, siekiant pagrįsti šio tyrimo tikslingumą bei loginį nuoseklumą. Taip pat analizuojami Baltijos šalių ekonomikų cikliškumai, kurie išreiškiami per pagrindinių makroekonominių rodiklių dinamikos analizę.Esminis tyrimo analizės pagrindas yra kiekybinė, struktūrinė bei kokybinė Baltijos šalių bankinių sektorių paskolų portfelių analizė, kuri remiasi statistiniais ir ekonometriniais metodais. Tyrimo tikslas – įvertinus ekonomikų cikliškumą bei ekonomikos ir bankų sektoriaus sąveiką, ištirti Baltijos šalių bankinio sektoriaus skolinimo pokyčius, kintant ekonomikos ciklui. Tyrimo problema: ekonominių pokyčių kontekste, darosi svarbu suvokti ekonomikos ciklo kaitos poveikį šalių bankinių sektorių skolinimo pokyčiams, todėl kyla klausimas, kaip ekonomikos ciklo kaita įtakojo Baltijos šalių bankinio sektoriaus kreditavimo pokyčius bei kurie makroekonominiai veiksniai turėjo žymiausią įtaką šiems pokyčiams? Tyrimo problemos ištirtumas: mokslinių tyrimų, analizuojančių išsivysčiusių šalių bankinio sektoriaus skolinimo pokyčius ir jų priklausomybę nuo ekonomikos ciklo kaitos yra nemažai (Eickmeier, Hofmann, Worms, 2006; Steffen, Wahrenburg, 2008; Glen, Mandragon-Velez, 2011; Kwan, 2010 ir kt.), tačiau tyrimų, susijusių su Baltijos šalimis vis dar nepakanka. Baltijos šalių bankinių sektorių pokyčių tyrimai, dažniausiai, integruojami į globalius tyrimus, apimančius daugelį pasaulio šalių bankinių sektorių (Tarptautinis Valiutos Fondas, 2010, Balandis, Spalis). Tyrimo problemos sprendimas: panaudojus statistinius bei ekonometrinius metodus, įvertinti Baltijos šalių bankinių sektorių skolinimo pokyčių skirtumus tarp Baltijos šalių bei nustatyti makroekonominius veiksnius, turėjusius didžiausią įtaką šiems pokyčiams.Toks problemos sprendimas galėtų sėkmingai prisidėti prie ekonomikos ciklo ir kreditavimo pokyčių sąryšių mokslinių tyrimų plėtotės, suteikti naudingos informacijos apie Baltijos šalių bankinių sektorių homogeniškumą bei pažeidžiamumo laipsnį, kintant ekonominėms sąlygoms. Modeliavimo, taikant daugialypę regresiją, rezultatai gali būti naudingi, atliekant bankų kreditavimo politikos vertinimą nepalankiausiomis sąlygomis. Tyrimo imtis – Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiai rodikliai ir bankinių sektorių kreditavimo veiklos rezultatai 2005-2010 m., ketvirčiais. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, loginė ir lyginamoji analizė, statistiniai metodai (rodiklių dinamikos analizė, sisteminimas, grupavimas, leistinų pokyčių intervalų skaičiavimas) bei ekonometriniai metodai (koreliacinė ir daugialypės regresijos analizė). Ekonomikos ciklo fazės pasikeitimo nustatymas remiasi tokia taisykle: makroekonominio rodiklio kitimo tendencijų stebėjimas tyrimo laikotarpiu bei fazės pasikeitimo fiksavimas, kai makroekonominio rodiklio neigiama pokyčio tendencija pasireiškia tris ketvirčius iš eilės. Duomenų šaltiniai: pagrindiniai mokslinės literatūros šaltiniai yra EBSCO, SSRN, Emerald, Science Direct, World Bank, IMF ir OECD duomenų bazės. Pagrindiniai statistiniai duomenų šaltiniai yra Baltijos šalių centrinių bankų, Baltijos šalių statistikos departamentų, Eurostat, Latvijos finansų ir kapitalo rinkos asociacijos, Lietuvos bankų asociacijos bei Estijos bankų asociacijos statistinių duomenų bazės [Iš Įvado].

ENBanking sector is one of the most important sectors of economy, which ensures, that money swap and circulation are carried out continuously. The growing importance of emerging markets in global economy are motivating to take interest in those markets and their banking sectors, so in this article, changes of crediting activity of banking sectors of Baltic countries, in context of changes in the economic cycle, are analysed. The main objective of this article – after assessment of cyclicality of the economies and relation between economy and banking, the purpose is to examine crediting activity changes in banking sectors of Baltic countries in context of changes in the economic cycle. The results of the research showed, that fluctuation of economic cycles of Baltic countries, in research period, are similar. It was also found, that changes of value and structure of loan portfolios of banking sectors of Baltic countries, in the assessment of the economic cycle phase change, between countries, significantly differed. Results of regression and correlation analysis showed, that economic cycle changes for crediting activity changes in banking sectors of Baltic countries, was mostly related to changes in GDP.