Lituanistiniai šaltiniai Latvijoje: Paminklų valdybos 1942 m. ekspedicija Šiaurės Lietuvoje

LTLatvijos saugyklose esama Lietuvos tyrėjams mažai žinomų lituanistinių šaltinių. Vienas tokių – vokiečių (saksų) dailininko, tapybos restauratoriaus, menotyrininko, Mintaujos (Jelgavos) gimnazijos piešimo ir kaligrafijos mokytojo, bibliotekininko, muziejininko, literato, istoriko, archeologo, kraštotyrininko, keliautojo Juliaus Frydricho Deringo (Julius Friedrich Döring, 1818–1898) dienoraščiai ir atsiminimai, saugomi Latvijos valstybės istorijos archyve. Su Lietuva susiję atsiminimai apima 1845, 1847, 1852, 1857, 1876–1877, 1887 m. laikotarpį. Juose glausčiau ar plačiau pasakojama apie kelionių per Lietuvą įspūdžius: kelius, smukles, kaimus, valstiečių rūbus, sodybas, Skuodo apylinkių latvių kilmę (šiuo atveju į Šarkės ir Apuolės k. dvarininkas baronas fon Noldė juos atkeldino iš gretimo Kuršo, iš Kalėtų), miestus (Šiaulius, Panevėžį), miestelius (Tauragę, Žeimelį, Linkuvą, Šeduvą, Skuodą ir kt.), maistą ir alų (Šeduvoje vad. Schloßberger), Panevėžio karaimus, bajorkaimius (Beinoravos), dvarus (Pakruojo, Raudondvario (Radviliškio r.), Joniškėlio, Skaistakalnio-Jasnagurkos (Panevėžys), Mariezų ir kt.), jų meno kolekcijas bei kasdienybę (pavyzdžiui, apie vakare, po vakarienės, Mariezų dvare 2 tarnaičių lietuviškai sudainuotą sutartinę apie Kęstutį ir Birutę iš Palangos). [Iš leidinio]