LT„Ryškiomis spalvomis ir energingais potėpiais nutapėme Tūbelių šeimos portretą“, – taip, sakyčiau, nekukliai pirmuoju Apibendrinimo (p. 433) sakiniu savo darbą įvertina autorė. Tačiau taip ir yra. O dar svarbesnis už energingus potėpius – kruopštumas renkant medžiagą, faktais pagrindžiant tiek profesinę, tiek visuomeninę herojų veiklą, gebėjimas atskleisti asmeninį jų žavesį ir savitumą. Autorės misija – „iš šešėlio“, kartu ir Pirmosios nepriklausomybės kontekstą primenant, ištraukti Tūbelį, ilgiausiai tempusį premjerministro naštą. Istorikė Ingrida Jakubavičienė prasmingai ir sėkmingai populiarina istoriją – leidinį išties įdomu skaityti. Autorės įvaldytasis žanras, sakyčiau, yra tarp mokslinės (sausos) monografijos ir beletrizuoto biografinio pasakojimo, kai dėstomų faktų neprivaloma griežtai pririšti prie šaltinių. Veikale (pačiame tekste ar išnašose) vis nurodoma, kokiais autoriais ar dokumentais pasiremta. [...] [p. 90].